Žmonės visame pasaulyje dabar naujienoms sužinoti dažniau renkasi socialinius tinklus ir vaizdo platformas nei tradicinius informacijos šaltinius, teigiama antradienį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje taip pat įspėjama, kad seniesiems verslo modeliams gresia pavojus.
2026-ieji yra „svarbus lūžio taškas: pirmą kartą socialinių tinklų ir vaizdo platformos dabar lenkia kitus naujienų šaltinius ir yra plačiausiai naudojamas naujienų šaltinis pasaulyje“, kurių dalis sudaro 54 proc., konstatuoja pagrindinis „Reuters“ žurnalistikos tyrimų instituto ataskaitos autorius Jimas Eganas (Džimas Yganas).
Šio instituto, kuris priklauso Oksfordo universitetui, metinė ataskaita yra atidžiai stebimas žiniasklaidos srityje vykstančių tendencijų rodiklis.
Ataskaitos autoriai savo išvadas grindė internetinių apklausų rezultatais. Apklausose, kuriose dalyvavo beveik 100 000 žmonių iš 48 šalių, šių metų pradžioje atliko apklausų agentūra „YouGov“.
Šių metų ataskaitoje nustatyta, kad 54 proc. respondentų teigė, jog per savaitę iki apklausos naujienas sužinojo iš socialinių tinklų ar vaizdo platformų. Šis skaičius padidėja iki 56 proc., jei įtraukiami dirbtinio interneto (DI) pokalbių robotai, tokie kaip „ChatGPT“.
Tuo metu 52 proc. respondentų nurodė televizijos naujienas, 51 proc. – laikraščių programėles ar svetaines, ir 21 proc. – radiją.
Mažėjančios pajamos
Nors pasaulinis vidurkis rodo, kad naujosios platformos pirmą kartą aplenkė senąsias, atskirose šalyse lūžio taškas jau buvo pasiektas. Tačiau kai kuriose šalyse, ypač Europoje, tradicinės žiniasklaidos svetainės ir programėlės kol kas dar pirmauja pagal naudojimą.
„Geriau tai vertinti kaip tendenciją, o ne kaip pokytį, tačiau tai vis tiek yra svarbus momentas“, – rašo J. Eganas.
Pasaulinėje apklausoje trys iš dešimties respondentų nurodė, kad socialiniai tinklai ar vaizdo platformos yra jų pagrindinis naujienų šaltinis. 18-24 metų amžiaus grupėje šis skaičius išaugo iki pusės.
Skirtingi socialiniai tinklai taip pat skatina skirtingus naudojimo įpročius. Dauguma respondentų naujienų ieško „X“ ar „YouTube“ platformose. Tačiau „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ vartotojai dažniau naujienas sužinodavo užsiimdami kuo nors kitu.
Televizija išliko pagrindiniu naujienų šaltiniu tik tarp 45-54 metų amžiaus ir vyresnių nei 55 metų žmonių.
Atsakymai apie tradicinių žiniasklaidos priemonių programas ir svetaines taip pat nieko gero nežada: nė viena iš apklaustų amžiaus grupių nenurodė, kad jos yra pirmasis jų pasirinkimas naujienoms sužinoti.
„Tai turi akivaizdžių pasekmių auditorijos pasiekiamumo, įsitraukimo ir pajamų generavimo potencialo perspektyvoms“, – pažymi J. Eganas, buvęs vienas iš BBC vadovų.
Iššūkio, susijusio su pajamomis, kurių reikia žurnalistikai finansuoti, mastas aiškiai matomas iš to, kad tik 17 proc. respondentų nurodė, jog moka už informaciją internete.
Tuo tarpu interneto milžinės, kaip „Google“ ir „Meta“, užima milžinišką reklamos rinkos dalį tradicinės žiniasklaidos sąskaita.
Pasitikėjimo praradimas
180 puslapių ataskaita patvirtina didelio masto tendencijas, kurios jau kelerius metus daro įtaką žiniasklaidai, įskaitant augantį susidomėjimą vaizdo turiniu, didėjančią individualių naujienų turinio kūrėjų įtaką ir pasitikėjimo tradicine žiniasklaida praradimą.
Pastarasis rodiklis pasiekė visų laikų žemiausią lygį: tik 37 proc. respondentų teigė, kad „daugeliu atvejų“ pasitiki „dauguma naujienų“.
Žmonės taip pat vis dažniau naujienų ieško per DI pokalbių robotus. Apie 10 proc. respondentų teigė, kad kiekvieną savaitę naujienų ieško per pokalbių robotus, o tai daugiau nei 7 proc. pernai.
„Kaip reaguoti į sparčią generatyvinio dirbtinio intelekto plėtrą ir paplitimą, yra didžiausias visapusiškas iššūkis šiandienos naujienų lyderiams ir politikams“, – rašo J. Eganas.
Apskritai jis atkreipė dėmesį į „žymų daugelio ataskaitoje stebimų rodiklių svyravimą“ didėjančio geopolitinio neapibrėžtumo fone.
„Kai kurios šių metų ataskaitos dalys kelia nerimą, tačiau tai yra ypač neramus laikotarpis tiek žiniasklaidos sektoriui, tiek visam pasauliui“, – konstatuoja J. Eganas.
