Suomijos krikščionė politikė Päivi Räsänen (Peivi Resenen), šių metų kovą nuteista dėl anksčiau išsakytų teiginių apie homoseksualumą, perspėja, kad neapykantos kalbą reglamentuojantys įstatymai Europoje kelia grėsmę žodžio ir religijos laisvei. Buvusios Suomijos vidaus reikalų ministrės teigimu, septynerius metus trukusi jos baudžiamoji byla jau turėjo slopinamąjį poveikį: pastoriai, politikai ir kiti gyventojai baiminasi viešai reikšti nuomonę, kad patys nesulauktų baudžiamojo persekiojimo.
Šeštadienį Lenkijoje vykusioje kasmetėje Tarptautinio terapinio ir konsultacinio pasirinkimo fondo (IFTCC) konferencijoje P. Räsänen plačiau kalbėjo apie jai iškeltą bylą ir jos poveikį viešoms diskusijoms. Politikė pabrėžė, kad žmonės turi turėti teisę nesutikti vieni su kitais, net jei išsakytos mintys gali ką nors įžeisti, o krikščionims turi būti užtikrinta laisvė viešai išpažinti savo tikėjimą.
Septynerius metus trukusi byla
Suomijos Aukščiausiasis Teismas kovo mėnesį pripažino P. Räsänen kalta dėl kurstymo prieš gyventojų grupę. Byla buvo susijusi su jos 2004 m. parašyta brošiūra „Vyrą ir moterį Jis sukūrė: homoseksualūs santykiai meta iššūkį krikščioniškajai žmogaus sampratai“, kuri vėliau buvo paskelbta internete.
Brošiūroje homoseksualumas buvo apibūdintas kaip psichoseksualinės raidos sutrikimas ir seksualinis nukrypimas. Teismas konstatavo, kad šie teiginiai buvo įžeidžiantys homoseksualiems žmonėms kaip grupei.
P. Räsänen buvo nuteista pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso nuostatą, įtrauktą į skyrių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Teisinis procesas truko beveik septynerius metus, o apylinkės teismas politikę anksčiau buvo išteisinęs. Aukščiausiasis Teismas jai skyrė 1 800 eurų baudą ir nurodė iš internete skelbiamų brošiūros versijų pašalinti neteisėtais pripažintus fragmentus.
Žmogaus teisių organizacijos „Laisvę ginantis aljansas“ („Alliance Defending Freedom“, ADF) remiama P. Räsänen kartu su vyskupu Juhana Pohjola (Juhana Pohjola) ir Suomijos Liuterio fondu kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Vyskupas ir fondas taip pat buvo nuteisti dėl dalyvavimo leidžiant brošiūrą.
„Kalba tapo mūšio lauku“
Kreipdamasi į konferencijos dalyvius P. Räsänen tvirtino, kad jos byla Suomijoje turėjo slopinamąjį poveikį žodžio laisvei. Pasak jos, pastoriai ir kiti gyventojai ėmė baimintis baudžiamojo persekiojimo net dėl anksčiau išsakytų nuomonių.
Politikė pasakojo, kad nemažai Suomijos politikų asmeniškai jai išreiškė paramą, tačiau viešai ją palaikė tik „labai nedaugelis“. Jos teigimu, dalis jų baiminosi, kad ir patys gali sulaukti baudžiamojo persekiojimo.
Daugelyje Europos šalių galioja neapykantos kalbą reglamentuojantys įstatymai. Jungtinėje Karalystėje draudžiama kurstyti neapykantą dėl rasės, religijos ar seksualinės orientacijos, Vokietijoje baudžiama už saugomų grupių žmogaus orumą pažeidžiančius įžeidimus, piktybinį menkinimą ar šmeižtą, o Suomijoje – už viešai skleidžiamus grasinimus, šmeižtą ar įžeidimus grupių atžvilgiu, be kita ko, dėl rasės, religijos, seksualinės orientacijos ar negalios.
P. Räsänen vertinimu, šiais laikais „kalba tapo mūšio lauku“, o besikeičianti žodžių reikšmė ir teisiniai ribojimai siaurina erdvę svarbioms viešoms diskusijoms. Ji perspėjo, kad tokios tendencijos stumia Europą „ideologinio totalitarizmo“ link, kai priimtinu laikomas tik vienas požiūris į žmogų.
P. Räsänen vertinimu, šiais laikais „kalba tapo mūšio lauku“, o besikeičianti žodžių reikšmė ir teisiniai ribojimai siaurina erdvę svarbioms viešoms diskusijoms. Ji perspėjo, kad tokios tendencijos stumia Europą „ideologinio totalitarizmo“ link, kai priimtinu laikomas tik vienas požiūris į žmogų.
„Mano raštams ir pažiūroms galima laisvai prieštarauti ir juos kritikuoti, tačiau nuomonių prilyginimas nusikaltimams smarkiai riboja žodžio laisvę. Būtent todėl neapykantos kalbos įstatymai yra labai problemiški ir pavojingi“, – pabrėžė P. Räsänen. Jos įsitikinimu, žmonės turi būti laisvi nesutikti vieni su kitais, net jei dėl to kas nors pasijunta įžeistas.
Perspėja dėl savicenzūros
ADF atstovas Guillermo A. Morales Sancho (Giljermas A. Moralesas Sančas) taip pat atkreipė dėmesį į savicenzūros pavojų. „Svarbiausias čia yra slopinamasis poveikis – žmonės gali pradėti save cenzūruoti vien tam, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo“, – aiškino jis.
G. Morales Sancho kalbėjo ir apie Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktą. Jo teigimu, dėl šio teisės akto Suomijos Aukščiausiojo Teismo nurodymas dėl P. Räsänen brošiūros gali turėti poveikį visoje Europos Sąjungoje. „Viena byla gali turėti milžinišką poveikį – paliesti beveik 500 mln. žmonių ir realiai apriboti žodžio laisvę“, – perspėjo ADF atstovas.
Negalėjo laiku atvykti į konferenciją
P. Räsänen nuosprendžio pasekmės, kaip teigiama, buvo juntamos ir už Europos Sąjungos ribų. Šią vasarą Jungtinė Karalystė iš pradžių nesuteikė politikei leidimo atvykti į konferenciją Šiaurės Airijoje.
Apskundusi sprendimą ir kreipusis į Shabana Mahmood (Šabaną Mahmūd), P. Räsänen galiausiai gavo vizą. Tačiau ji buvo išduota per vėlai, todėl politikė konferencijoje dalyvauti nebegalėjo.
Maltoje – byla dėl konversijos praktikų
Vėliau šį mėnesį Europos Parlamente su europarlamentarais ketina susitikti krikščionis Matthew Grech (Metju Grekas), kuris pats save apibūdina kaip buvusį homoseksualų vyrą. Jis ketina kalbėti apie galimus žodžio ir sąžinės laisvės ribojimus, susijusius su vadinamosios konversijos terapijos draudimais.
M. Grech Maltoje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl tariamo konversijos praktikų „reklamavimo“, kai interviu žiniasklaidai papasakojo apie savo patirtį ir teigė palikęs homoseksualumą. Po trejus metus trukusio teisinio proceso šių metų kovą jis buvo išteisintas, tačiau prokuratūra sprendimą apskundė, todėl galutinio verdikto dar laukiama. Naujas sprendimas numatomas 2027 m. sausį.
Keliose Europos valstybėse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Belgijoje, galioja įvairios konversijos terapijos draudimo formos. Jungtinės Karalystės parlamentas šiuo metu svarsto teisės akto projektą, kuriuo konversijos praktikos būtų uždraustos Anglijoje ir Velse, o atskirą draudimą svarsto ir Šiaurės Airija.
M. Grech teigimu, dėl pačios konversijos terapijos sąvokos kyla „labai daug painiavos“. Jis perspėjo, kad tokie draudimai, jo vertinimu, riboja sąžinės laisvę Europoje ir jais „mėginama mus nutildyti“.
„Mūsų istorijas dabar girdi visas pasaulis“
Nepaisydamas pastarųjų metų sunkumų, M. Grech teigė galintis „džiaugtis“, kad jo byla paskatino daugiau žmonių išgirsti apie buvusių homoseksualių asmenų patirtis. „Dievo keliai paslaptingi, tačiau per visa tai Viešpaties balsas iš tiesų skamba vis garsiau, ir dėl to įvyko labai daug gero. Mūsų istorijas dabar girdi visas pasaulis“, – kalbėjo jis.
P. Räsänen pasidalijo panašia patirtimi. Nors per septynerius metus buvo ir „tamsių dienų“, ji prisipažino nustebusi, kiek daug džiaugsmo patyrė ir kiek atsivėrė galimybių skelbti Evangeliją.
P. Räsänen pasidalijo panašia patirtimi. Nors per septynerius metus buvo ir „tamsių dienų“, ji prisipažino nustebusi, kiek daug džiaugsmo patyrė ir kiek atsivėrė galimybių skelbti Evangeliją.
Politikė pasakojo sulaukusi daugybės padrąsinančių žinučių iš viso pasaulio, taip pat iš žmonių, kurie, sekdami jos bylą, atsivertė į krikščionybę. Ypač jai įsiminė vieno homoseksualaus ateisto žinutė: 2019 m., policijai pradėjus tyrimą, vyras kritikavo jos pažiūras, tačiau po septynerių metų, likus dienai iki Aukščiausiojo Teismo posėdžio, vėl parašė ir pranešė tapęs krikščioniu bei besimeldžiantis už jos pergalę. P. Räsänen prisipažino, kad ši žinia ją pravirkdė.
„Dabar metas atvirai kalbėti apie tikėjimą“
P. Räsänen pastaruosius septynerius metus pavadino „savo pašaukimo dalimi“ ir ragino krikščionis nebijoti viešai kalbėti apie savo tikėjimą. „Gyvename laikais, kai esame pašaukti tvirtai laikytis tų Šventojo Rašto vietų, kurios meta iššūkį dabartinėms visuomenės nuostatoms ir vyraujančiai mąstysenai“, – akcentavo ji.
„Dabar metas atvirai išpažinti tikėjimą Jėzumi ir drąsiai kalbėti apie Biblijos mokymą. Nieko nelaimėsime tylėdami ir slėpdamiesi kampe – jie vis tiek mus suras. Drąsiai ir atvirai liudykite Jėzų“, – ragino Suomijos politikė.
Ji taip pat pabrėžė, kad pastangos ginti Bibliją, žodžio ir tikėjimo laisvę nėra beprasmės. „Dievas geba net blogį paversti gėriu, todėl mums nereikia bijoti priešiškumo, kritikos ar net persekiojimo“, – kalbėjo P. Räsänen.
„Bažnyčios neturi keisti ją supanti kultūra“
Konferencijoje kalbėjo ir P. Räsänen vyras Niilo Räsänen (Niilo Resenenas), raginęs Bažnyčią ištikimai liudyti krikščioniškąjį mokymą. Jo teigimu, daugelis šiuolaikinių teologų „iš esmės nutildė Dievą“, o nemažai Europos Bažnyčių, jo žodžiais, priėmė „translytiškumo ideologiją“ neužduodamos sudėtingų klausimų.
„Jeigu užgęsta bendrojo apreiškimo šviesa ir kartu užgęsta Dievo žodžio šviesa, atsiduriame tamsoje. Net tautos, neturinčios šios šviesos, geriau už mus Europoje supranta, kad santuoka yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga“, – kalbėjo N. Räsänen.
Jis atkreipė dėmesį, kad sekmadieniais į bažnyčią eina tik maždaug 1–2 proc. suomių, tačiau, jo nuomone, pagrindinė problema yra ne mažėjantis Bažnyčios narių skaičius. „Blogiausia ne tai, kad mažėja Bažnyčios narių skaičius. Blogiausia, kai Bažnyčią keičia ją supanti kultūra. Tai ir yra pagrindinė problema“, – pabrėžė jis.
Pasak N. Räsänen, pagrindinė Bažnyčios užduotis – vykdyti Kristaus pavedimą skelbti Evangeliją. „Jei Bažnyčia keičia savo mokymą ir tampa liberali, kaip, mano manymu, nutiko Suomijoje, ji nustoja būti liudytoja. Tuomet ne Bažnyčia keičia kultūrą, bet kultūra keičia Bažnyčią“, – aiškino jis.
„Pirmoji Bažnyčios užduotis – būti ištikimai Jėzaus mokymui ir liudyti jį pasauliui“, – užbaigė N. Räsänen.
