Antradienį paskelbta viena iš 2024 metų Sinodo darbo grupių galutinių ataskaitų sulaukė aštrios kritikos dėl, anot kritikų, mėginimo keisti Katalikų Bažnyčios mokymą apie homoseksualumą bei klaidinančio organizacijos „Courage International“ vaizdavimo.
9-osios darbo grupės ataskaita pavadinta „Teologiniai ir sinodo metodologijos kriterijai bendram naujų doktrininių, pastoracinių ir etinių klausimų svarstymui“.
Ši grupė buvo viena iš dešimties darbo grupių, kurias 2024 metų vasarį įsteigė popiežius Pranciškus, nusprendęs kai kuriems Sinodo klausimams skirti daugiau laiko.
9-osios grupės užduotis buvo nagrinėti „kontroversiškus“ doktrininius, pastoracinius ir etinius klausimus, įskaitant temas, susijusias su homoseksualiais santykiais.
Ataskaitoje teigiama, kad terminas „kontroversiškas“ vėliau pakeistas į „naujos iškylančios temos“, siekiant patirti „autentišką paradigmos pokytį“.
Dokumente taip pat teigiama, kad šis „paradigmos pokytis“ yra procesas, prasidėjęs po Vatikano II susirinkimo ir skirtas permąstyti ankstesnių amžių bažnytinio gyvenimo modelius.
Ataskaitoje homoseksualumo klausimas nagrinėjamas pastoraciniu požiūriu, pabrėžiant „atsivertimo, vykstančio santykiuose, sampratą“ ir „mokymąsi per patirtį“.
Dokumente pateikiami dviejų homoseksualiuose santykiuose gyvenančių vyrų liudijimai.
Vienas jų – portugalas, teigęs, kad Dievas jam suteikė viską, ko reikia „bendram tikėjimo ir tarnystės gyvenimui su vyru“.
Komentuodami šį liudijimą ataskaitos autoriai teigė, kad nuodėmė esą slypi ne homoseksualiuose santykiuose, bet „tikėjimo į Dievą, kuris trokšta žmogaus pilnatvės, stokoje“.
Antrasis liudijimas priklauso amerikiečiui, gyvenančiam homoseksualioje „santuokoje“. Jis teigė, kad homoseksualumas nėra „iškrypimas, sutrikimas ar kryžius“, bet „Dievo dovana“.
Liudytojas taip pat kritikavo organizaciją „Courage International“, skirtą tos pačios lyties potraukį patiriantiems katalikams, siekiantiems gyventi pagal Bažnyčios mokymą apie skaistumą.
Jis teigė, kad organizacija nepadėjo jo „dvasiniam ir psichoseksualiniam augimui“, o jos nariai buvo „vieniši, praradę viltį ir dažnai prislėgti“.
Ataskaitos autoriai taip pat susiejo „Courage International“ su vadinamąja homoseksualumo keitimo terapija, nors organizacija ne kartą yra pabrėžusi, kad neteikia ir nerekomenduoja jokios terapijos savo nariams.
„Courage International“, įkurta 1980 metais, yra kanoniškai patvirtinta katalikiška apaštalavimo organizacija.
Dokumentą palankiai įvertino LGBT teisių organizacijos. Organizacijos „New Ways Ministry“ vadovas Francis DeBernardo (Fransis Debernardas) jį pavadino „gaivaus oro gūsiu“, o jėzuitas Jamesas Martinas (Jamesas Martinas) mano, kad tai „svarbus dalykas“.
Tačiau dokumentas sulaukė griežtos kritikos iš Bažnyčios mokymui ištikimų dvasininkų ir organizacijų.
Kardinolas Gerhardas Mülleris (Gerhardas Miuleris) pareiškė, kad ataskaitos autoriai „neatmeta apreikštų tiesų atvirai, tačiau jas nustumia į šalį ir šalia jų stato savą, patogią ir prie pasaulio prisitaikančią krikščionybę“.
Jis taip pat pasmerkė LGBT judėjimą palaikančių lobistų veiklą Bažnyčioje ir dokumente įžvelgė „eretišką mėginimą sumenkinti prigimtinės ir sakramentinės santuokos sampratą“.
Niujorko arkivyskupijos kunigas ir kanonų teisės specialistas Geraldas Murray (Geraldas Murėjus) ataskaitą pavadino „siaubinga“ ir „mėginimu pakirsti katalikišką moralinį mokymą homoseksualumo klausimu“.
Organizacija „Courage International“ gegužės 8 dienos pareiškime apkaltino ataskaitos autorius šmeižtu ir tikrovės iškraipymu.
Ji pabrėžė, kad jos susitikimai yra konfidencialūs, o ne „slapti“, kaip buvo teigiama liudijime, ir kad jų tikslas – padėti žmonėms atvirai kalbėti apie vienatvę bei kitus sunkumus.
„Courage International“ taip pat pareiškė apgailestaujanti, kad toks jos veiklos iškraipymas atsirado oficialiame Vatikano dokumente.
Ataskaitos ir kitų 2024 metų sinodo dokumentų vertinimo bei įgyvendinimo procesas vyskupijose ir vyskupų konferencijose prasidės šią vasarą, o baigsis 2028 metų spalį Vatikane vyksiančia Bažnytine asamblėja.
