Praėjus dešimčiai metų po Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, turėjusios apsaugoti ligonines ir medikus karo zonose, humanitarinės organizacijos perspėja, kad išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas ne tik nesumažėjo, bet tapo kone kasdienybe. Organizacijos „Gydytojai be sienų“ ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pastaraisiais metais tokių incidentų skaičius pasiekė rekordinį lygį.
Prieš dešimt metų, gegužės 3 dieną, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, smerkiančią išpuolius prieš ligonines ir sveikatos priežiūros darbuotojus bei raginančią laikytis tarptautinės humanitarinės teisės.
Rezoliuciją pasirašė daugiau kaip 80 Jungtinių Tautų valstybių narių, įsipareigojusių saugoti medicinos įstaigas ir karo zonose dirbantį medicinos personalą.
Tačiau, kaip pažymi humanitarinės organizacijos, šių įsipareigojimų daugelyje konfliktų nepaisoma iki šiol.
Pasaulio sveikatos organizacijos stebėjimo sistema 2025 metais užfiksavo 1348 išpuolius prieš medicinos įstaigas, per kuriuos žuvo 1981 žmogus.
Organizacija „Gydytojai be sienų“ nurodo, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo bombarduojamos ligoninės Sirijoje ir Jemene, rengiami reidai prieš medicinos centrus Ukrainoje ir Palestinoje, vykdytos dronų atakos prieš ligoninę Mianmare bei greitosios pagalbos automobilius Kamerūne, Haityje ir Libane.
Pasak organizacijos, atsakingos valstybės dažnai neigia faktus arba aiškina tragedijas klaidomis.
Ataskaitoje taip pat kritikuojama karo „šalutinių aukų“ retorika, kuria, anot humanitarų, pernelyg dažnai mėginama pateisinti civilių ir medikų žūtis.
„Tai, kas anksčiau buvo laikoma išimtimi, dabar tapo norma“, – sakė organizacijos „Gydytojai be sienų“ prezidentas Javidas Abdelmoneimas (Javid Abdelmoneim), kalbėdamas apie vis dažnesnį medicinos misijų apsaugos nepaisymą karo zonose.
Per pastaruosius dešimt metų darbo vietoje žuvo 21 organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojas.
Humanitarinė organizacija parengė ataskaitą „Medicininė priežiūra – taikiklyje“, kurioje apžvelgiami išpuoliai, paskatinę prieš dešimtmetį priimti Jungtinių Tautų rezoliuciją.
Pasak ataskaitos, didžiausias incidentų skaičius užfiksuotas 2024 ir 2025 metais – šie dveji metai sudarė daugiau kaip trečdalį visų nuo 2016 metų registruotų atvejų.
Preliminarūs 2026 metų duomenys rodo, kad situacija išlieka panaši.
Išpuoliai užfiksuoti 28 pasaulio šalyse.
Humanitarai perspėja, kad tokie išpuoliai ne tik nusineša gyvybes, bet ir palieka bendruomenes be gyvybiškai svarbios medicinos pagalbos, nes sunaikinta infrastruktūra dažnai nebūna atkuriama, o pagalbos organizacijos dėl saugumo yra priverstos stabdyti veiklą.
Organizacija „Gydytojai be sienų“ („Médecins Sans Frontières“, MSF) – tai 1971 metais Prancūzijoje gydytojų ir žurnalistų įkurta tarptautinė nepriklausoma humanitarinė organizacija, teikianti skubią medicinos pagalbą karo, epidemijų, stichinių nelaimių ir humanitarinių krizių paveiktiems žmonėms. Organizacija veikia daugiau kaip 70 pasaulio šalių, o jos veikla grindžiama medicinos etikos, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principais. 1999 metais „Gydytojams be sienų“ buvo skirta Nobelio taikos premija už humanitarinę veiklą konfliktų zonose.
