Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydamas pateikti galutinį atsakymą dėl elektros galios mokesčio lengvatų bažnyčioms. Dvasininkas taip pat ragina svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie leistų religinėms bendruomenėms taikyti palankesnes apmokestinimo sąlygas.
Balandžio 17 d. datuotame prašyme pabrėžiama, kad daugiau nei metus trunkantis susirašinėjimas su institucijomis iki šiol nedavė aiškaus rezultato. Nors Vyriausybė kreipimąsi buvo persiuntusi Finansų, Teisingumo ir Energetikos ministerijoms, galutinio, motyvuoto atsakymo nepateikta.
Kun. R. G. Skrinskas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos bažnyčios už elektros energiją moka tokiomis pačiomis sąlygomis kaip pelno siekiančios įmonės. Jo teigimu, tai nėra proporcinga, nes religinės bendruomenės nevykdo komercinės veiklos, o teikia visuomenei kultūrinę, socialinę ir dvasinę naudą bei prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo.
Prašyme remiamasi ir kitų Europos Sąjungos valstybių praktika. Nurodoma, kad daugelyje šalių religinėms organizacijoms taikomos įvairios energijos apmokestinimo lengvatos – sumažinti PVM tarifai, akcizo išimtys ar subsidijos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje bažnyčioms taikomas 5 proc. PVM tarifas energijai, o kitose šalyse – 5–10 proc. vietoj standartinio.
Pasak kreipimosi autoriaus, Lietuva šiuo klausimu išsiskiria iš bendros europinės praktikos, nors Europos Sąjunga leidžia valstybėms taikyti lengvatas energijai, naudojamai nekomerciniais ar visuomeniniais tikslais.
Klebonas ragina Vyriausybę inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus – Elektros energijos įstatymo, kainų reguliavimo bei mokesčių srityse – kurie numatytų lengvatinį tarifą bažnyčioms ar kitas kompensacines priemones.
Kartu prašyme pateikiama kritika ministerijų atsakymams. Energetikos ministerijos pozicija įvardijama kaip „formali ir vengiant esmės“, nes, anot autoriaus, joje nepateikiama aiški nuomonė dėl galimų teisės aktų pakeitimų. Taip pat teigiama, kad ministerija ignoruoja Europos šalių praktiką ir bažnyčių teikiamą visuomeninę naudą.
Finansų ministerijai priekaištaujama dėl atsakomybės perkėlimo kitoms institucijoms ir konkretaus vertinimo stokos. Anot kunigo, ministerija neįvertino galimos lengvatos fiskalinio poveikio ir nepateikė siūlymų Vyriausybei, nors tai patenka į jos kompetenciją.
Kreipimosi autorius pabrėžia, kad susidariusi situacija rodo institucijų vilkinimą ir „biurokratinį pingpongą“, kai sprendimas nėra priimamas, o atsakomybė perkeliama tarp skirtingų institucijų.
Kun. R. G. Skrinskas tikisi, kad Vyriausybė pateiks aiškų sprendimą – arba inicijuos teisės aktų pakeitimus, arba išsamiai pagrįs, kodėl tokios lengvatos negali būti taikomos.
