Bobutė savo jau atliko, ji gimstamumo rodiklių nepakeis. O Raskolnikovas… Raskolnikovas galėtų atlikti aibę mokslinių sociologinių tyrimų. GGP LT – „Generations and Gender“ programai, kuri Lietuvoje kažkodėl pateikta kaip Gimstamumo ir šeimos tyrimas, Lietuvos mokslo taryba skyrė 1,5 milijono.
Raskolnikovas galėtų nustatyti, kur efektyviausiai galima būtų skirti pinigus, užimti viešąją erdvę ir gal net asmenine įtaka (ne pavyzdžiu – tada nebūtų laiko moksliniams tyrimams) „skatinti gimstamumą“. Bet svarbiausia – viskas turi vykti „per Raskolnikovą“, nes jis „viską žino geriau už bobutę“.
Lietuvoje dabar gausu tokių raskolnikovų, kurie griebtų pinigus „demografinei padėčiai gerinti“ atimdami iš tų, kurios juos jau uždirbo savo sunkiu ir tiesioginiu, bet nepakankamai atlygintu darbu.
Jau pati diskusija dėl išskirtinių valstybės pensijų daugiavaikėms mamoms suko vidurius ir griovė viltį, kad Lietuvoje kada nors įsigalės teisingumas šeimos politikos srityje. Mūsų visuomenės antropologinėje sąmonėje sistemiškai naikinamas dėkingumo paprotys. Kaip antropologiškai normalioje visuomenėje galioja gyvybės kūrimo paprotys, taip galioja ir dėkingumas už sukurtą gyvybę.
Mūsų visuomenė antropologiškai nėra normali, todėl ji prisigalvojo bevaikio privatistinio gyvenimo papročių ir nebejaučia dėkingumo gyvybės kūrėjoms ir kūrėjams (ir Kūrėjui). Ir visa tai globoja valstybė.
Jeigu prezidentas tikrai tiki, kad „demografinė problema yra tiksinti bomba“ ir tikrai nori Lietuvoje atsukti vairą universalios ir išliekančios antropologijos kryptimi, jis turėtų nedelsdamas ir asmeniškai imti globoti ne pompastiškų renginių, o gausių šeimų „triukšmą“.
Įstatymai, skirti gausių šeimų motinoms ir tėvams, turėtų kalbėti ne apie pašalpas ir lengvatas, o apie antropologiškai teisingą dėkingumą, išreiškiamą pagarbiomis dovanomis ir nuolankia valstybės pagalba. Šeimos kortelės turėtų leisti dalyvauti anšlaginių spektaklių premjerose drauge su ambasadoriais arba VIP ložėse per „Žalgirio“ rungtynes, o ne papildyti vietas pustuštėse salėse.
Kaip žinoma, šiuo metu „efektyviai“ mąstantys raskolnikovai valdo Lietuvą. Kol bobutės sunkiai dirbo augindamos vaikus, jie / jos „darė karjerą“. Dabar jie / jos mato tik pinigų maišą šalia bobutės, o ne jos akis ar gyvenimą. Tiems, kas kapoja bobutėms galvas, bergždžia kalbėti apie dėkingumą.
