Bažnyčios statistikos metraščio duomenys rodo, kad 1980–2024 m. Katalikų Bažnyčios gyvenimas Prancūzijoje smarkiai susitraukė beveik visose srityse – mažėjo krikštų, Pirmajai Komunijai besirengiančių vaikų, bažnytinių santuokų, kunigų, vienuolių ir parapijų skaičius. Tačiau pastaraisiais metais išryškėjo ir priešinga tendencija – sparčiai daugėja suaugusiųjų bei paauglių, sąmoningai besirenkančių Krikštą.
2024 m. Prancūzijoje gyveno 66,3 mln. žmonių. Jei 1984 m. katalikais save laikė 84 proc. gyventojų, tai 2024 m. – 74 proc. Vis dėlto įvairios apklausos rodo, kad nemažos dalies save katalikais laikančių žmonių ryšys su Bažnyčios gyvenimu ir tikėjimo praktika yra silpnas.
Ypač ryškiai tai matyti Krikšto statistikoje. 1980 m. buvo pakrikštytas 513 501 vaikas, o 2024 m. – 186 165. Pirmajai Komunijai besirengiančių vaikų skaičius sumažėjo nuo 230 629 1990 m. iki 73 143 2024 metais. Dar ryškesnis nuosmukis matomas bažnytinių santuokų srityje: 1980 m. Katalikų Bažnyčioje susituokė 217 479 poros, o 2024 m. – 40 678, daugiau kaip penkis kartus mažiau.
Dar ryškesnis nuosmukis matomas bažnytinių santuokų srityje.
Per tą patį laikotarpį kunigų skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus. 1980 m. Prancūzijoje tarnavo 38 876 kunigai – 31 481 diecezinis ir 7 395 vienuolijoms priklausantys kunigai. 2024 m. jų buvo 12 590 – 9 095 dieceziniai ir 3 495 vienuolijoms priklausantys kunigai. Parapijų sumažėjo nuo 38 391 iki 10 925, o vyskupijų skaičius išaugo nuo 98 iki 99.
Seminaristų skaičius taip pat mažėjo, tačiau gerokai lėčiau: 1980 m. seminarijose studijavo 1 278 vaikinai, o 2024 m. kunigystei rengėsi 1 075 jaunuoliai.
Itin smarkiai sumažėjo moterų vienuolių – nuo 87 044 1980 m. iki 17 452 2024 metais. Vyrų vienuolių, neturinčių kunigystės šventimų, skaičius sumažėjo nuo 5 333 iki 2 126. Mažėjant vienuolių, dalį jų anksčiau atlikto darbo socialinės pagalbos įstaigose perėmė pasauliečiai, tačiau dalį centrų teko uždaryti: jų skaičius sumažėjo nuo 1 944 iki 1 119.
Tuo pat metu labai išaugo nuolatinių diakonų skaičius – nuo 108 1980 m. iki 3 147 2024 metais. Padaugėjo ir katalikiškas mokyklas lankančių vaikų: jų skaičius išaugo nuo 1 959 480 iki 2 234 563.
Pastaraisiais metais Prancūzijoje ryškėja ir kita tendencija – vis daugiau suaugusiųjų bei jaunuolių renkasi katechumenų kelią ir vėliau priima Krikštą. 2026 m. per Velykas buvo pakrikštyti 13 234 suaugusieji, iš kurių keturi penktadaliai buvo jaunesni nei 40 metų, taip pat 8 152 paaugliai, patys apsisprendę krikštytis. Bendras 2026 m. pakrikštytų suaugusiųjų ir jaunuolių skaičius daugiau nei tris kartus viršijo katechumenų skaičių prieš dešimt metų.
Prancūzijos Bažnyčia daug dėmesio skiria klausimui, kaip šiems naujiems tikintiesiems suteikti tinkamą formaciją ir padėti jiems įsilieti į parapijų gyvenimą. Rugsėjo 26 d., lankydamasis Prancūzijoje, popiežius Leonas XIV Paryžiaus katalikų institute susitiks su Paryžiaus sinodinės provincijos tarybos nariais, neseniai pakrikštytais tikinčiaisiais ir naujais katechumenais.
Dar 2025 m. liepos 29 d. audiencijoje prancūzų neofitams ir katechumenams Leonas XIV pabrėžė, kad vien vadintis krikščioniu nepakanka: „Mes negimstame krikščionimis, bet jais tampame, kai mus paliečia Dievo malonė.“
Popiežiaus teigimu, šis Dievo „palietimas“ turi atsispindėti sąmoninguose pasirinkimuose ir asmeniniame tikėjimo kelyje. Priešingu atveju žmogus gali likti krikščioniu tik „dėl patogumo ar įpročio“.
„Autentiškais krikščionimis tampame tada, kai kasdieniame gyvenime leidžiame, kad mus asmeniškai paliestų Jėzaus žodis ir liudijimas“, – sakė Leonas XIV. Jis ragino išmėginimų, vienatvės, dvasinio išsekimo ir nuovargio akimirkomis įsitvirtinti Kristuje, kuris yra „Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“, ramybės, džiaugsmo ir meilės šaltinis.
