Kada žmogui pradeda nusibosti gyvenimas? Kodėl, net nestokojant veiklos ir pramogų, gali atsirasti vidinė tuštuma bei abejingumas? Apie tai kalbama „Pro Patria“ kanalo ciklo „Sekmadieniai su Fulton Sheen“ epizode „Gyvenimo švaistymas #4“ kalba garsus amerikiečių arkivyskupas ir pamokslininkas pal. Fultonas J. Sheenas.
Šioje ciklo dalyje F. Sheenas toliau svarsto, ką reiškia iššvaistyti žmogui duotą gyvenimą. Jo žvilgsnis krypsta ne vien į prarastą laiką ar nepadarytus darbus, bet ir į žmogaus vidinę būseną.
Nuobodulys ir abejingumas čia iškyla kaip gilesnės problemos ženklai. Žmogus gali būti užsiėmęs, ieškoti vis naujų įspūdžių ir kartu nebejausti tikro susidomėjimo tuo, kas vyksta jo gyvenime.
F. Sheeno svarstymuose psichologiniai klausimai glaudžiai susiję su dvasiniais. Kalbėdamas apie nuobodulio priežastis, jis kviečia klausti ne tik, ką žmogus veikia, bet ir dėl ko gyvena, kur nukreipti jo troškimai ir kas jo gyvenimui suteikia prasmę.
Taip nuobodulio tema tampa klausimu apie patį žmogaus santykį su gyvenimu. Kai silpsta jo vidinis tikslas ir dvasinis gyvenimas, laikas gali būti nebepriimamas kaip dovana ir galimybė, o gyvenimas – virsti dienų seka, kurią mėginama kuo nors užpildyti.
„Sekmadienių su Fulton Sheen“ epizodas kviečia pažvelgti į nuobodulį ne vien kaip į nemalonią emociją, bet ir kaip į progą sustoti bei paklausti savęs: kam skiriu savo laiką ir ar tai, kuo jį užpildau, iš tiesų padeda gyventi prasmingai?
