Klaipėdos valdžia ir Uosto direkcija susitarė dėl sunkiojo transporto pravažiavimo į 50 mln. eurų vertės Kruizinių laivų terminalo statybvietę, skelbia uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus.
Pasak jo, susitarimas pasiektas uosto atstovams pateikus schemą su aiškiais vilkikų važiavimo maršrutais.
Mero teigimu, sunkiasvoris transportas į statybvietę vėl galės vykti per Naujojo uosto gatvę, artimiausiu metu bus panaikintas spalio pabaigoje priimtas sprendimas riboti sunkesnių nei 25 tonų transporto priemonių eismą.
„Sutarta dėl krovininio transporto judėjimo į naujojo Kruizinių laivų terminalo statybvietę, o ne važinėtis su sunkiasvorėmis mašinomis, sveriančiomis keliasdešimt tonų, įskaitant ir per naujai nutiestas gatves. Po Klaipėdos miesto savivaldybės ir Uosto direkcijos atstovų susitikimo mums kaip atsakingai institucijai buvo pateikta privažiavimo kelių ir eismo ribojimo schema, kurioje dabar aiškiai numatyti krovininio transporto maršrutai“, – feisbuke penktadienį pranešė A. Vaitkus.
Anot mero, be Naujosios uosto gatvės, vilkikai į statybvietę taip pat galės vykti tik uosto kroviniams gabenti numatytomis ir tam pritaikytomis gatvėmis – Liepų, Priestočio, Dariaus ir Girėno.
„Siekdami objektyviai įvertinti statybų transporto poveikį miesto infrastruktūrai, su nepriklausomais ekspertais deriname Naujojo uosto gatvės būklės skenavimą artimiausiu metu ir pasibaigus statybos darbams. Tai leis tiksliai įvertinti galimus gatvės dangos, bortų ir kitos infrastruktūros būklės pokyčius, o nustačius dėl statybų transporto atsiradusią žalą, užtikrinti jos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka“, – sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, miestas kasmet kelių rekonstrukcijai išleidžia daugiau nei 20 mln. eurų, todėl vykdant reikšmingus projektus būtina užtikrinti klaipėdiečių interesus, saugoti miesto gatves ir gyvenamąją aplinką.
„Tai ne kartą pabrėžėme ir to laikysimės – Klaipėda nėra vien uostas, čia yra žmonės, čia yra miesto infrastruktūra“, – sakė uostamiesčio meras.
BNS rašė, kad Klaipėdos valdžiai apribojus leidžiamą transporto priemonių svorį visose gatvėse į Kruizinių laivų terminalo statybvietę, Klaipėdos jūrų uosto direkcija pirmadienį pranešė sustabdžiusi 50,3 mln. eurų vertės jo statybas, nes tapo nebeįmanoma į būsimo terminalo teritoriją pristatyti smėlio.
Uosto generalinis direktorius Algis Latakas tuomet teigė, kad sprendimas dėl tokių ribojimų buvo netikėtas, o darbams sustojus bent mėnesiui nuostoliai siektų apie 300 tūkst. eurų.
Tuo metu A. Vaitkus tikino, kad sprendimas riboti eismą buvo priimtas uostui nepateikus grunto vežimo schemos, taip pat gavus gyventojų pretenzijas dėl gatvių niokojimo bei oro taršos. Jis tuomet pasiūlė smėlį vežti per šiauriau esančią Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) teritoriją.
Kaip rašė BNS, susisiekimo ministras Juras Taminskas šią savaitę gėdingu vadino uostamiesčio sprendimą apriboti leidžiamą vilkikų svorį gatvėse į statybvietę.
Ministras pabrėžė, kad naujas kruizinių laivų terminalas turėjo būti pastatytas kitąmet, jį uostas stato „ne sau, o Klaipėdos miestui“. Pasak jo, terminale švartuotųsi didesni kruizų laivai, tai pritrauktų daugiau turistų.
Krašto apsaugos ministerija iš savo biudžeto Kruizinių laivų terminalo projektui skyrė 18 mln. eurų. Rugsėjį skelbta, kad Europos investicijų bankas (EIB) skolino 100 mln. eurų Klaipėdos uostui, o dalis šio finansavimo skirta ir statomam kruizinių laivų terminalui, kuris bus pritaikytas ir NATO laivams priimti.
EIB paskola bus dengiama iki pusės projekto išlaidų.
Be to, šių metų gegužę Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) suteikė uostui iki 55,5 mln. eurų paskolą, dalis jos taip pat skirta kruizų laivų terminalui.
