REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Popiežius Peru: nuo liaudiškojo pamaldumo iki kovos su smurtu ir išnaudojimu

Popiežius Leonas XIV, tęsdamas kelionę po Peru, Andų kalnuose ir Amazonijos regione kalbėjo apie problemas, tiesiogiai paliečiančias žmonių gyvenimą – migraciją, nusikalstamumą, turto prievartavimą, seksualinį smurtą, korupciją, čiabuvių žudymą ir gamtos niokojimą. Santa Kruse jis ragino nepasiduoti nusivylimui ir smurtui, Kuske pabrėžė liaudiškojo pamaldumo galią vienyti žmones, o Pukalpoje pareiškė, kad socialinis teisingumas ir kūrinijos apsauga negali būti atskirti. „Smurtas prieš tautą yra smurtas prieš žemę, o smurtas prieš žemę yra smurtas prieš tautą“, – pabrėžė popiežius.

Santa Kruse – apie tikėjimą, migraciją ir smurto pavojų

Šeštadienį Leonas XIV iš Čiklajaus nuvyko į Santa Krusą, esantį maždaug už 100 km į rytus, kur kartu su vietos katalikų bendruomene aukojo Mišias.

„Atvykau pasidalyti su jumis savo, kaip Kristaus mokinio ir misionieriaus, džiaugsmu“, – sakė popiežius, prisimindamas metus, kai pats tarnavo šiame Peru regione. Jis dėkojo kunigams, vienuoliams ir ypač katechetams, kurie vietovėse, kur trūksta kunigų, vadovauja Žodžio liturgijai, rengia vaikus sakramentams, lanko ligonius ir rūpinasi bendruomenių poreikiais.

Komentuodamas Evangelijos pasakojimą apie atkaklią našlę, Leonas XIV atkreipė dėmesį į šio regiono problemas – žmonių migraciją į didžiuosius miestus, tuštėjančias gyvenvietes ir sunkumus teisingai dalijantis iš žemės išteklių gaunamu pelnu. Pasak jo, susidūrus su tokiomis problemomis gali kilti pagunda pasiduoti nusivylimui, apmaudui ar net smurtui, tačiau smurtas niekada negali tapti pažangos ir taikos keliu. „Kur yra tikėjimas, ten yra ir malda, o kur yra malda, ten atsiranda ir gebėjimas įsipareigoti dėl kitų gerovės“, – pabrėžė popiežius.

„Kur yra tikėjimas, ten yra ir malda, o kur yra malda, ten atsiranda ir gebėjimas įsipareigoti dėl kitų gerovės“, – pabrėžė popiežius.

Jis ragino vietos žmones neprarasti vilties net sunkiausiomis aplinkybėmis. „Kai siela nemato tikslo, Jis yra kelias. Kai pritrūksta jėgų, Jis yra maistas. Kai apima nusivylimas, Jis gaivina viltį“, – sakė Leonas XIV.

Prie šv. Turibijaus kapo – asmeninis popiežiaus prisiminimas

Tą pačią dieną popiežius aplankė šv. Turibijaus Mogroviečio šventovę netoli Čiklajaus, kur buvo užbaigti šio Peru apaštalo kanonizacijos 300 metų sukakties minėjimai.

Leonas XIV prisiminė, kad prieš savo vyskupo šventimus naktį praleido melsdamasis ir prašydamas šv. Turibijaus užtarimo, kad galėtų būti ganytojas pagal Dievo širdį. Jis taip pat dėkojo Čiklajaus žmonėms už tai, kad šie priėmė jį kaip savo vyskupą ir padėjo geriau pažinti vietos tikėjimą, tradicijas bei bendruomenės gyvenimą.

Popiežius atkreipė dėmesį ir į šiandienos problemas – nusikalstamumą, turto prievartavimą, nesaugumą ir diskriminaciją. „Skauda širdį pagalvojus apie tuos, kurie gyvena baimėje, apie žmones, kurių sąžiningo darbo vaisiams kyla grėsmė, ir apie tuos, kurie vis dar patiria diskriminaciją“, – kalbėjo jis.

Leonas XIV ragino vietos žmones išlikti vieningus, rūpintis vieni kitais ir netapti abejingus kitų kančiai. Jis taip pat dar kartą paprašė melstis už jį, dabar jau atliekantį tarnystę visuotinei Bažnyčiai.

Kuske – tikėjimas, kuris vienija

Sekmadienį atsisveikinęs su Čiklajumi Leonas XIV atvyko į Kuską – buvusią Inkų imperijos sostinę, esančią maždaug 3 400 metrų aukštyje virš jūros lygio. Susitikime su liaudiškojo pamaldumo tradicijų puoselėtojais jis pirmiausia prisiminė neseniai mirusį Kusko arkivyskupą Richardą Danielį Alarconą Urrutią ir pareiškė užuojautą vietos bendruomenei.

Kalbėdamas inkų tvirtovės griuvėsiuose popiežius priminė, kad senovės žmonės kilo aukštyn ieškodami dieviškumo, tačiau krikščioniškasis tikėjimas atskleidžia priešingą judėjimą – pats Dievas ateina pas žmogų. „Iš tiesų tai Dievas nužengia į žemę ieškoti savo sūnų ir dukterų“, – sakė Leonas XIV.

Pasak popiežiaus, liaudiškasis pamaldumas yra viena autentiškiausių Dievo buvimo tarp paprastų žmonių raiškos formų.

Pasak popiežiaus, liaudiškasis pamaldumas yra viena autentiškiausių Dievo buvimo tarp paprastų žmonių raiškos formų. Jame protėvių atminimas, šeimų tikėjimas, meilė Kristui, pasitikėjimas Mergele Marija ir šventųjų gerbimas reiškiami muzika, šokiais, atvaizdais ir kitomis konkrečių tautų istorijai bei tapatybei būdingomis formomis.

Leonas XIV pabrėžė, kad religinės tradicijos turi žmones vienyti, o ne skaldyti. Procesijos, piligriminės kelionės, liturgijos šventimas ir religinės šventės, jo teigimu, gali suburti skirtingai mąstančius žmones, suvienyti šeimas, padėti susitaikyti, prašyti atleidimo ir pradėti iš naujo.

Popiežius ypač ragino šias tradicijas perduoti jaunajai kartai. „Per tradicijas reikia perduoti gyvą krikščioniškojo gyvenimo patirtį, kuri nuolat auga ir atsinaujina prie altoriaus, kur Eucharistija yra gyvenimo centras ir šaltinis“, – sakė jis.

Prieš išvykdamas iš Kusko Leonas XIV taip pat pasimeldė prie vadinamojo Žemės drebėjimų Viešpaties Nukryžiuotojo ir kreipėsi į sergančiuosius bei kenčiančiuosius.

„Pasaulio akimis liga laikoma nelaime, menkinančia žmogaus vertę. Tai melas!“ – pareiškė popiežius ir pabrėžė, kad kenčiantys žmonės Bažnyčiai yra ypač brangūs.

Amazonijoje – apie čiabuvių žudymą, prievartą ir korupciją

Sekmadienio popietę Leonas XIV atvyko į Pukalpą Amazonijos regione, kur susitiko su čiabuvių tautų atstovais ir tarp jų dirbančiais misionieriais. Popiežius sakė, kad jo, kaip misionieriaus ir vyskupo, metai Peru išmokė jį, jog Bažnyčia, norėdama ištikimai tarnauti Kristui, turi eiti kartu su žmonėmis.

Prisimindamas Pranciškaus apaštalinį paraginimą „Querida Amazonia“, Leonas XIV pažymėjo, kad daugelis jame įvardytų regiono žaizdų ne tik neišgijo, bet ir pagilėjo. Jis kalbėjo apie miškų naikinimą, vandens taršą dėl nelegalių kasyklų ir naftos išsiliejimų bei čiabuvių lyderių žudymą, kai šie mėgina apginti savo žemes.

„Neįmanoma atskirti Amazonijos miškų apsaugos nuo rūpesčio juose gyvenančiomis tautomis – integralioji ekologija, socialinis teisingumas ir dvasinis gyvenimas eina koja kojon“, – pabrėžė popiežius.

Leonas XIV taip pat kalbėjo apie sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų trūkumą, korupciją, smurtą ir seksualinę prievartą.

„Iki sielos ir širdies gelmių sukrečia pažeidžiamumo padėtis, kurioje atsidūrė daugybė moterų, mergaičių ir paauglių, taip pat veriantis skausmas tų, kurie patiria smurtą ir seksualinę prievartą, paliekančių gilias žaizdas, dažnai vykstančių bendrininkavimo ir nebaudžiamumo tyloje“, – kalbėjo popiežius.

Jis perspėjo ir dėl narkotikų prekybos, kuri naudojasi jaunų žmonių skurdu ir vilioja juos greito pelno iliuzija. Pasak Leono XIV, Pukalpai skubiai reikia „moralinio ir pedagoginio atgimimo“, todėl būtinas kokybiškas ugdymas, gerbiantis čiabuvių kalbas ir jų protėvių išmintį, tačiau kartu rengiantis jaunimą šiuolaikinio pasaulio iššūkiams.

„Smurtas prieš tautą yra smurtas prieš žemę“

Po susitikimo su čiabuviais ir misionieriais Leonas XIV Pukalpoje aukojo Mišias. Homilijoje, remdamasis Evangelijos palyginimu apie talentus, jis kalbėjo apie žmogaus atsakomybę už Dievo patikėtas dovanas – pirmiausia už gyvybę ir žemę.

„Mūsų sveikata ir žemės, kurioje gyvename, sveikata yra susiję. Viskas, kas žeidžia gyvybės orumą, griauna ir žemės grožį. Žmogaus darbštumas ir kūrinijos globa eina išvien“, – sakė popiežius.

Jo teigimu, žmonių išnaudojimas ir gamtos niokojimas kyla iš tos pačios neteisingumo logikos. „Socialinė taika ir ekologinė pusiausvyra eina išvien. Todėl smurtas prieš tautą yra smurtas prieš žemę, o smurtas prieš žemę yra smurtas prieš tautą“, – pabrėžė Leonas XIV.

POPIEŽIUS išskyrė tris ypač saugotinas dovanas – tikėjimą, žmogiškumą ir džiaugsmą.

Popiežius ragino „neužkasti Viešpaties talentų“, bet naudoti juos bendram gėriui. Jis išskyrė tris ypač saugotinas dovanas – tikėjimą, žmogiškumą ir džiaugsmą.

Tikėjimas, pasak Leono XIV, turi reikštis ne vien malda, bet ir misija bei artimo meile šeimose, parapijose, mokyklose, ligoninėse, kalėjimuose ir kitose kasdienio gyvenimo vietose. Rūpinimasis žmogumi savo ruožtu negali būti atskirtas nuo kūrinijos apsaugos.

„Ten, kur rūpinamasi žmogumi, žemė sužydi, o meilės kultūra išvalo moralinę taršą, kuri yra kiekvienos kūrinijai, mūsų bendriesiems namams, padarytos žaizdos priežastis“, – sakė popiežius.

Baigdamas homiliją Leonas XIV ragino neprarasti džiaugsmo net išmėginimų metu. Pasak jo, tikrasis džiaugsmas kyla ne iš turto ar galios, bet iš tikėjimo ir Dievo malonės, kuri duoda vaisių per žmonių brolybę.

Po Mišių Pukalpoje popiežius išvyko į Limą.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte