Antradienį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje akcentuojami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria amžėjanti visuomenė, teigiama, kad Europos Sąjungos (ES) gyventojų skaičius 2029 metais pasieks piką, o per ateinančius dešimtmečius pradės mažėti.
Šiuo metu ES gyvena 450,6 mln. žmonių, tačiau tyrėjai teigia, kad 2029 metais gyventojų skaičius pasieks aukščiausią lygį – 453,3 mln., o vėliau pradės lėtai mažėti ir ilgalaikėje perspektyvoje laipsniškai mažės. Prognozuojama, kad iki 2100 metų gyventojų skaičius sumažės iki 398,8 mln., o tai reikš bendrą 11,7 proc. sumažėjimą iki lygio, kuris paskutinį kartą buvo pasiektas aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Dėl žymiai pagerėjusios sveikatos priežiūros bei geresnių gyvenimo ir socialinių sąlygų europiečiai gyvena ilgiau nei bet kada anksčiau. Tačiau amžėjanti populiacija kelia iššūkių visuomenei ir ES ekonomikai.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras nurodo, kad 2024 metais vidutinė gyvenimo trukmė nuo gimimo siekė 81,5 metų. Prognozuojama, kad 2050 metais beveik kas trečias ES gyventojas bus 65 metų ar vyresnis, palyginti su kas penktu šiuo metu. Iki 2100 metų moterų gyvenimo trukmė galėtų viršyti 90 metų, o vyrų – 86 metus.
ES teigimu, tokios tendencijos kelia „reikšmingų iššūkių“, įskaitant darbo jėgos trūkumą, įtemptą viešųjų finansų padėtį ir spaudimą sveikatos priežiūros bei švietimo sistemoms.
Tačiau ne viskas yra neigiama. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į vadinamosios „sidabrinės ekonomikos“ augimą – augančią prekių ir paslaugų vyresnio amžiaus piliečiams rinką.
„Mes gyvename ilgiau ir sveikiau nei bet kada anksčiau, o tai vienas iš didžiausių mūsų pasiekimų. Tačiau demografiniai pokyčiai keičia mūsų visuomenes, ekonomiką ir darbo rinkas, – teigė už Viduržemio jūros regioną atsakinga Europos Komisijos narė Dubravka Šuica. – Turime imtis veiksmų dabar, kad šią transformaciją paverstume galimybe.“
ES tvirtina, kad būtina didinti produktyvumą ir mažinti nedarbą siekiant kompensuoti mažėjančios darbo jėgos padarinius. Ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu apie 20 proc. darbingo amžiaus europiečių nėra darbo rinkoje, o apie aštuoni milijonai jaunų žmonių nei dirba, nei mokosi, nei dalyvauja profesinio mokymo programose.
Tyrėjai teigė, kad migracija gali padėti sušvelninti kai kuriuos Europos demografinių pokyčių padarinius, tačiau jos poveikis visiškai išspręsti senėjančios visuomenės keliamus iššūkius būtų ribotas.
