Kiekvieną sekmadienį policija atvyksta kunigo fotografuoti, o jis privalo atsiskaityti kaskart, kai išeina iš savo parapijos – pranešti apie kiekvienas Mišias ir kiekvieną išvyką už jai priskirtos teritorijos ribų. Apie tai naujienų agentūrai „ACI Prensa“ pasakojo anonimiškai kalbėjęs Nikaragvos kunigas. Jis apibūdino prezidento Danielio Ortegos režimo ir jo žmonos bei bendraprezidentės pareigas einančios Rosario Murillo (Rosarijos Muriljo) vykdomą Bažnyčios kontrolę.
Pasak kunigo, jei homilijoje paliečiamos socialinės problemos, dvasininkams gresia dvi pasekmės – kalėjimas arba ištrėmimas.
Anonimiškai kalbėjęs dvasininkas „ACI Prensa“ pasakojo apie režimo taikomus kontrolės mechanizmus šalyje, kur jau užfiksuota apie 1 030 išpuolių prieš tikinčiuosius, o 149 kunigai buvo ištremti arba priversti pasitraukti iš šalies.
Persekiojimas sustiprėjo 2018 m., kai vyskupai ir kunigai pasiūlė tarpininkauti konflikte tarp valdžios ir pilietinės visuomenės per masinius protestus. Pasak kunigo, šiandien visuomenė „tarsi priprato prie situacijos ir nebereaguoja“.
„Jaučiu, kad aplinka rami, tačiau apribojimai išlieka, nes nėra laisvės“, – sakė jis. Kunigas teigė, kad „apie kiekvienas Mišias turi iš anksto pranešti, nurodydami jų vietą, taip pat informuoti apie išvykas iš parapijos ir jų trukmę“.
Pasak kunigo, šiandien visuomenė „tarsi priprato prie situacijos ir nebereaguoja“.
„Dar kiekvieną sekmadienį policija ateina manęs fotografuoti, – dalinosi jis. – Tai būdas patikrinti, ar esame ten, kur sakėme būsiantys. Policijos vadovai reikalauja, kad pareigūnai turėtų tokių vizitų įrodymus – taip mus stebi.“
Jei apie išvykas nepranešama, kartais nieko nenutinka, tačiau kitais atvejais policija paskambina. „Kartais net pats pamirštu juos informuoti“, – pridūrė kunigas.
Kalbėdamas apie vyskupus, jis sakė manantis, kad „jie yra kontroliuojami ir stebimi“. Pasak jo, policija domisi susitikimais, klausia, kur jie vyks ir ar juose dalyvaus vyskupas.
Kunigas taip pat teigė, kad policija dalyvauja dvasininkų susitikimuose ir stebi kunigus pagal teritoriją. Anot jo, vyskupams sekti paskiriami konkretūs pareigūnai su transporto priemonėmis.
Už socialines temos – rizika kalėjimu ar ištrėmimu
Kunigas pabrėžė, kad dvasininkai negali kalbėti socialiniais ar politiniais klausimais, nes rizikuoja būti laikomi opozicijos atstovais.
„Jei kalbame apie socialines problemas ar įvykius, mus gali laikyti opozicija, tarsi kurstytume maištą, – sakė jis. – Tada mus stebi – klausosi gyvai ar per transliacijas, įrašinėja ir perduoda informaciją.“
Bet kokia režimo kritika, pasak kunigo, „interpretuojama kaip politinis pasisakymas ar maišto aktas, kuris gali turėti pasekmių“.
Bet kokia režimo kritika, pasak kunigo, „interpretuojama kaip politinis pasisakymas ar maišto aktas, kuris gali turėti pasekmių“.
Kunigas teigė, kad suėmus dvasininką įsivyrauja „visiška tyla“ – jo negalima aplankyti ar su juo susisiekti.
Spaudimas vyskupams
„ACI Prensa“ paklausus, kodėl Nikaragvos vyskupai retai viešai kalba apie padėtį šalyje, kunigas atsakė, kad pagrindinė priežastis – baimė būti ištremtiems.
„Manau, tai svarbiausia priežastis. Taip pat bijoma palikti tikinčiuosius be ganytojų, kaip nutiko Matagalpoje, Estelyje ar Chinotegoje“, – sakė jis.
Šiuo metu keturios vyskupijos neturi reziduojančių vyskupų: Chinotega, Siuna, Matagalpa ir Estelis. Pastarosios dvi patikėtos Rolando Alvarezo (Rolando Alvareso) priežiūrai, kuris nuo 2024 m. sausio gyvena tremtyje Romoje.
Kunigas taip pat sakė, kad dėl išvarymų sumažėjo dvasininkų skaičius, o labiausiai nukentėjo Matagalpos vyskupija, kur maždaug pusė kunigų yra užsienyje.
Kunigas pažymėjo, kad ten, kur nėra vyskupų, nevyksta kunigų šventimai. Be to, kitos diecezijos vyskupams neleidžiama šventinti kunigų už savo jurisdikcijos ribų.
Ten, kur vyskupai yra, šventimai vyksta, tačiau labai atsargiai ir be viešumo, siekiant išvengti konfliktų su valdžia.
Kunigas taip pat sakė, kad dėl išvarymų sumažėjo dvasininkų skaičius, o labiausiai nukentėjo Matagalpos vyskupija, kur maždaug pusė kunigų yra užsienyje.
Procesijos draudžiamos
Paklaustas apie procesijas, kunigas atsakė: „Ne, jos draudžiamos.“
Jis pridūrė, kad kai kurios tradicinės procesijos vis dar leidžiamos, pavyzdžiui, šv. Jeronimo ar Dievo Motinos išlaisvintojos (Mercedės), tačiau daugiau dėl jų kultūrinės ir turistinės reikšmės, o ne dėl religinės laisvės.
„Visos kitos procesijos yra uždraustos“, – sakė jis.
Kunigas pasakojo, kad kartą paprašęs leidimo procesijai išgirdo įspėjimą, jog gali būti suimtas.
Ekonominiai sunkumai ir tikinčiųjų parama
Kunigas taip pat kalbėjo apie finansinius sunkumus, tačiau, nepaisant to, tikinčiųjų solidarumas išlieka.
Tarp institucijų, kurių veikla buvo panaikinta, yra ir „Caritas“ Nikaragvoje, kurią režimas uždarė 2023 m. kovą.
„Be „Caritas“ pagalbos patys žmonės mus remia, – sakė kunigas. – Jei išsilaikome, tai tik jų dėka – bendruomenė apmoka elektrą, vandenį, padeda maistu.“
Jis pridūrė, kad neturi transporto priemonių ir dažnai yra priverstas prašyti pavėžėti.
Remiantis Pasaulio banko duomenimis, apie 2,8 mln. Nikaragvos gyventojų gyvena skurde.
Nepaisant visko – viltis išlieka
Nepaisant sunkumų, pašaukimų vis dar yra. Pasak kunigo, po 2018 m. jų sumažėjo, tačiau dabar vėl auga.
„Šiandien seminarijose vėl daugėja kandidatų“, – džiaugėsi jis.
Kunigas pabrėžė, kad Nikaragvos tikintieji jaučia ypatingą meilę popiežiui Leonui XIV.
„Bažnyčia Nikaragvoje kenčia, bet eina pirmyn su viltimi. Kristus gyvas ir eina su mumis“, – kalbėjo jis.
„Net ir išbandymų metu Bažnyčia išlieka viltinga. Mes nesame liūdni, bet džiugūs ir tikimės pasaulio solidarumo bei dienos, kai galėsime laisvai išpažinti savo tikėjimą“, – pridūrė kunigas.
