Žurnalas „Reitingai“ spaudos konferencijoje trečiadienį paskelbė Lietuvos švietimo įstaigų kokybės reitingus.
Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija – geriausi tarp aukštųjų mokyklų
Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija rikiuojasi pirmoje vietoje tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, rodo trečiadienį paskelbti žurnalo „Reitingai“ duomenys.
Šiais metais sudarytame reitinge Vilniaus universitetas surinko daugiausia – 63,69 – taško.
Toliau rikiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (57,64 taško), Kauno technologijos universitetas (56,36 taško), Vytauto Didžiojo universitetas (55,66 taško) ir Vilniaus Gedimino technikos („Vilnius Tech“) universitetas (49,72 taško).
Geriausia kolegija „Reitingai“ laiko Vilniaus kolegiją su 64,12 taško.
Antroje vietoje – Kauno kolegija (56,82 taško), toliau rikiuojasi Lietuvos inžinerijos kolegija (55,04 taško), Klaipėdos valstybinė kolegija (53,98 taško) bei Panevėžio kolegija (48,72 taško).
„Pastaraisiais metais mes matėme nemažai kolegijų jungimų. Ir jeigu Lietuvos inžinerijos kolegijai, matome, kad labai pasisekė, tai yra, toms kolegijoms, tuo tarpu Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kuri anksčiau būdavo savarankiška kolegija, o dabar „Vilnius Tech“ padalinys, (…) taip tapusi universiteto padaliniu (reitinge – BNS) nekilo, o smuktelėjo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį pastebėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Žurnalas universitetus vertino pagal 43 skirtingus kriterijus, kurie suskirstyti į penkis blokus: mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui, alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje bei esamas ir ateities akademinis personalas.
Kolegijos vertintos pagal 33 skirtingus kriterijus, taip pat suskirstytus į penkis panašius blokus.
„Reitingai“ pažymėjo pirmą kartą visus Lietuvos universitetus ir kolegijas – tiek valstybines, tiek privačias – vertinęs bendrai. Dėl to atsisakyta kai kurių vertinamųjų dėmenų, pavyzdžiui, kiek studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas.
Tačiau, anot žurnalo, buvo įtraukti kai kurie nauji, stojantiesiems aktualūs parametrai.
Vis daugiau abiturientų renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas
„Reitingų“ tyrimo duomenimis, pastaruosius dvejus metus vis mažiau Lietuvos abiturientų stoja į užsienio aukštąsias mokyklas – anksčiau studijuoti į užsienį išvažiuodavo apie 7 proc. abiturientų, 2025-aisiais tai padarė 4,2 procento.
Taip pat pernai gruodį buvo apklausta 340 Lietuvos gimnazijų dėl jų moksleivių pasirinkimo studijuoti užsienyje. Atsakymus pateikė 270. Iš jų paaiškėjo, kad iš 127 gimnazijų į užsienio universitetus ir koledžus neišvyko nė vienas abiturientas, iš 34 – po vieną, iš 18 – po du, iš 17 – po tris.
„Kai jaunuolių pasiteirauji, kodėl taip yra, baziniai atsakymai būna tokie: kainos ir dar kartą kainos. Pasikeitė taip pat Jungtinės Karalystės visa laikysena ir pozicija dėl užsieniečių studijų Jungtinėje Karalystėje“, – teigė „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Taip pat gana daug jaunuolių atsako, kad dabar ir Lietuvoje yra gana didelis studijų krypčių ir studijų programų pasirinkimas, ir juos tenkina Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų kokybė“, – pridūrė jis.
Tačiau G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad tik du penktadaliai jaunuolių įstoja į savo svajonių profesiją – 2025 metais tik 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.
„Reitingų“ analizėje taip pat pastebima, kad 2020 metais beveik 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o 2025 metais mažiau – 60 procentų. Be to, ūgtelėjo studijų kainos – per pastaruosius dešimt metų jos išaugo dvigubai.
„Pavyzdžiui, inžinerijoje, gyvybės moksluose, technologijų moksluose metai studijų 2019 metais kainuodavo 2 595 eurus. Čia prieš septynerius metus. Dabar kainuoja 4 200, 4 500, 4 800 eurų per metus tos pačios studijos, – sakė G. Sarafinas. – Medicinos studijos kainuodavo 2019 metais 3 200 eurų per metus. Dabar medicinos studijos kainuoja pigiausiai 6 500, brangiausiai 8 100 eurų per metus.“
Geriausios gimnazijos
Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus licėjus, tačiau antrojoje vietoje pirmą kartą atsidūrė kita sostinės mokykla – Mykolo Biržiškos gimnazija.
Į trečiąją poziciją pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, nežymiai aplenkusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją, o penkta liko Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija.
Leidinio teigimu, pastarosios kryčiui įtakos galimai turėjo tai, kad ji nepateikė duomenų apie savo abiturientus, pasirinkusius studijas užsienio universitetuose.
Pagrindinėje gimnazijų reitingo lentelėje, kurioje atsiduria visos mokinių nesirenkančios mokyklos, pirmoje vietoje išlieka Klaipėdos licėjus, o į antrąją vietą pakilo Vilniaus privati „Saulės“ gimnazija, aplenkusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją, kuri nuo praėjusių metų gavo teisę atsirinkti mokinius, bet kol kas išleido dar neatrankinę abiturientų laidą.
Ketvirta liko Kauno „Saulės“ gimnazija, o penktoje vietoje – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
Visos šios penkios gimnazijos geriausiųjų penketuke buvo ir praėjusiais metais.
Anot J. Kučinskaitės, nors pirmieji gimnazijų penketukai ne itin pakito, didesnių šuolių pasitaikė žemesnėse pozicijose ir tai galėjo lemti koreguoti abiturientų egzaminų rezultatai.
„Jeigu žiūrėtume į tolimesnes pozicijas, tai matytume, kad tie dešimt taškų, kuriuos pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gavo visi tie, kurie laikė visus valstybinius brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos, (…) lėmė gimnazijų vietas reitinge, – kalbėjo ji. – Matome, kad kai kurios gimnazijos, kurios buvo žemiau šimtuko ribos ar netgi dušimtuke arba, na, jau 250-ojoje pozicijoje maždaug, jos staiga šoktelėjo, netgi į šimtuką pateko.“
„Galvojame, kad tas jų šuolis, ko gero, yra nulemtas dešimties taškų, tai nėra svarbus ir tvarus toks šuolis, kad vis dėlto kuomet grįšime į tas įprastines sąlygas, ko gero, tos gimnazijos grįš į tas pozicijas, kurias užimdavo ir anksčiau“, – teigė J. Kučinskaitė.
Reitinguojant švietimo įstaigas buvo vertinami gimnazijų abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, šimtukų skaičius, įstojimas į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvoje ir studijos užsienio universitetuose.
Iš viso 2025 metais gimnazijas baigė 18 tūkst. 569 abiturientai, dar 2 tūkst. 149 jaunuoliai vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose.
Tik penktadalis visų šalies mokinių mokosi informatikos
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, pernai informatikos šalies gimnazijų dvyliktose klasėse mokėsi kas ketvirtas abiturientas – 5 096 mokiniais iš maždaug 21 tūkst. dvyliktokų. Vienuoliktose klasėse – mažiau nei 4 tūkst. mokinių arba kas penktas vienuoliktokas.
160-yje Lietuvos gimnazijų informatikos dvyliktoje klasėje mokosi mažiau nei po 20 proc. mokinių, o 44-iose iš jų informatikos nesimokė nė vienas mokinys.
Informatikos valstybinį brandos egzaminą praėjusiais mokslo metais laikė 3942 jaunuoliai arba mažiau nei kas penktas dvyliktokas.
Tuo metu fizikos egzaminą pernai laikė 2530 jaunuolių iš 20 tūkst., chemijos – 1870 jaunuolių iš 20 tūkstančių. Chemijos egzaminas yra privalomas stojant į mediciną.
„Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, vis mažiau jaunuolių mokantis tokių disciplinų kaip fizika, chemija, biologija, informatika, tai atsispindi ir Užimtumo tarnybos duomenyse.
„Atliktas tyrimas buvo, kad darbdaviai konkrečiai, kai priima jaunus žmones, jauniems žmonėms atrodo, kad jie gimę su IT genu ir jie mano, kad jiems nereikia mokytis, jie tiesiog išmano giliai informacines technologijas ir informatiką“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Bet kai nueina pas darbdavius, ketvirtadalis darbdavių sako: brangieji, kad jūs čia nelabai gaudotės, mums reikia gilių žinių, mums reikia programavimo žinių, jūs jų neturite“, – sakė jis.
Taipogi, leidinys atkreipė dėmesį, kad šalies mokyklose daugėjant užsieniečių, jie dažniausiai mokosi rusų kalba.
Lietuvos mokyklose besimokančių užsieniečių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo kartais ir sudaro daugiau nei 4 proc. visų mokinių.
Šalies mokyklose mokosi 14,4 tūkst. užsieniečių, dauguma jų – 69,45 proc. – yra ukrainiečiai. Lietuvių kalba šalies mokyklose praėjusiais mokslo metais mokėsi 44,1 proc. visų užsieniečių, rusų kalba – 28,7 procento.
