Trečiadienį per bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje popiežius Leonas XIV netikėtai sustojo tiksliai toje vietoje, kur prieš 45 metus buvo pašautas šv. Jonas Paulius II.
Popiežius išlipo iš automobilio ir tyliai meldėsi prie balto marmuro lentos, žyminčios vietą, kur 1981 metų gegužės 13 dieną turkų užpuolikas Ali Agca (Ali Agdža) keturiais šūviais sužeidė lenką popiežių.
Po maldos Leonas XIV priklaupė ir palietė memorialinę lentą, o vėliau tęsė kelionę po aikštę.
Pasikėsinimas į Joną Paulių II įvyko Fatimos Dievo Motinos apsireiškimų trims piemenėliams metinių dieną.
Praėjus kelioms dienoms po pasikėsinimo, vis dar gydydamasis ligoninėje, Jonas Paulius II perskaitė trečiąją Fatimos paslapties dalį, kuri iki tol buvo žinoma tik popiežiams ir vėliau paskelbta viešai.
Regėtojos sesers Liucijos užrašytame tekste aprašomas Šventasis Tėvas, „prislėgtas skausmo ir sielvarto“, besimeldžiantis „už kelyje sutiktų mirusiųjų sielas“.
Regėtojos sesers Liucijos užrašytame tekste aprašomas Šventasis Tėvas, „prislėgtas skausmo ir sielvarto“, besimeldžiantis „už kelyje sutiktų mirusiųjų sielas“.
Jonas Paulius II niekada nesiliovė dėkojęs Mergelei Marijai už išgelbėtą gyvybę.
„Viena ranka šovė, kita nukreipė kulką“, – viename interviu sakė jis prancūzų rašytojui Andre Frossard’ui (Andre Frosarui).
Po penkių mėnesių gydymo ligoninėje grįžęs į bendrąsias audiencijas Šv. Petro aikštėje jis taip pat kalbėjo apie „ypatingą motinišką apsaugą, stipresnę už mirtiną kulką“.
1982 metais Jonas Paulius II Fatimoje aukojo Mišias ir paaukojo pasaulį Nekaltajai Marijos Širdžiai.
2000 metų gegužės 13 dieną Fatimos šventovėje jis paskelbė palaimintaisiais piemenėlius Pranciškų ir Jacintą.
Leonas XIV paaiškino, kad norėjo pabrėžti, jog pasikėsinimas į Joną Paulių II nesibaigė mirtimi „dėl Dievo Motinos apsaugos, kaip jis pats ne kartą liudijo“.
Leonas XIV paaiškino, kad norėjo pabrėžti, jog pasikėsinimas į Joną Paulių II nesibaigė mirtimi „dėl Dievo Motinos apsaugos, kaip jis pats ne kartą liudijo“.
Dėl šios priežasties gegužės 13-osios katechezę popiežius skyrė „Mergelei Marijai, Bažnyčios pavyzdžiui“ ir savo pirmtakui, kurio šūkis buvo „Totus Tuus“ („Visas Tavo“).
Taip Leonas XIV tęsė katechezių ciklą apie Vatikano II susirinkimą, šį kartą aptardamas Bažnyčios dogminės konstitucijos „Lumen Gentium“ paskutinį skyrių, skirtą Mergelei Marijai.
Popiežius sakė, kad Marija „vadinama iškilia ir ypatinga Bažnyčios nare, tikėjimo ir meilės pavyzdžiu“.
„Marija yra tobulas pavyzdys to, kuo pašaukta būti visa Bažnyčia – Viešpaties žodžio klausytoja ir Dievo vaikų motina“, – sakė popiežius.
Pasak jo, Marijoje taip pat atsiskleidžia „Bažnyčios slėpinys“, nes joje Dievo tauta mato savo kilmę, pavyzdį ir tėvynę.
Leonas XIV pridūrė, kad Mergelė Marija yra „moteris, tapusi slėpinio ikona“, kuriai buvo suteikta malonė tapti Mesijo motina.
„Joje spindi ir laisvas tikėjimo sutikimas, ir neatlygintinas Dievo išrinkimas“, – tądien kalbėjo popiežius.
Paminėdamas Mariją kaip motiniškos meilės pavyzdį, Leonas XIV pabrėžė, kad Bažnyčia joje atpažįsta ne tik mergeliško tikėjimo ir motiniškos meilės modelį, bet ir idealų paveikslą to, kuo pati yra pašaukta tapti.
Katechezės pabaigoje popiežius paragino tikinčiuosius pažvelgti į save Marijos pavyzdžio šviesoje.
„Ar savo dalyvavimą Bažnyčios gyvenime išgyvenu su nuolankiu ir veikliu tikėjimu? Ar suvokiu Bažnyčią kaip sandoros bendruomenę, kurią Dievas man davė kaip atsaką į savo begalinę meilę? Ar jaučiuosi gyva Bažnyčios dalimi?“ – klausė Leonas XIV.
