Piligrimai iš viso pasaulio susirinko Portugalijos Fatimos šventovėje paminėti Fatimos Švč. Mergelės Marijos šventės ir 109-ąsias pirmųjų apsireiškimų metines.
Tūkstančiai maldininkų įvairiais keliais Fatimą pasiekė dar gegužės 12-osios vakarą ir įsiliejo į didžiulę piligrimų minią, besirengiančią pagrindinėms gegužės 13 dienos iškilmėms.
Tą vakarą tūkstančių žvakių šviesa nušvietė vietą, kurioje prieš 109 metus Dievo Motina apsireiškė trims piemenėliams.
Tikintieji užpildė šventovę dalyvaudami Rožinio maldoje ir tradicinėje žvakių procesijoje.
Gegužės 13 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima Fatimos Švč. Mergelė Marija. Taip pat primenama, kad 2017 metų gegužės 13 dieną Šv. Petro aikštėje buvo kanonizuoti du iš trijų Fatimos regėtojų – piemenėliai Pranciškus ir Jacinta Marto.
Pasak Fatimos šventovės, tradicinėje piligrimystėje užsiregistravo apie 10 tūkst. piligrimų ir maždaug 200 didesnių grupių.
Didžioji dalis piligrimų atvyko iš Portugalijos, tačiau netrūko tikinčiųjų ir iš visų penkių žemynų. Daugiausia užsieniečių buvo iš Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Brazilijos ir Meksikos.
Piligrimai į Fatimą keliavo labai įvairiai – vieni pirmą kartą, kiti jau dvidešimtą ar trisdešimtą sykį. Vieni keliavo pavieniui, kiti – šeimomis, draugų grupėmis ar parapijų bei vyskupijų organizuotose grupėse.
Kai kurie rinkosi vienos dienos žygį, kiti keliavo gerokai ilgesnius maršrutus.
Gegužės 13 dieną šv. Mišioms vadovavo Lisabonos patriarchas Rui Manuelis Sousa Valerio (Rujis Manuelis Sosa Valerijus).
Homilijoje hierarchas pabrėžė, kad piligrimystė „nesibaigia čia“, nes Fatima yra „išsiuntimo vieta“.
Šventė mini pirmąjį iš šešių Fatimos Dievo Motinos apsireiškimų trims piemenėliams – dešimtmetei Liucijai dos Santos ir jos pusbroliams Pranciškui bei Jacintai Marto, kuriems buvo devyneri ir septyneri metai. Apsireiškimai vyko 1917 metais.
Gegužės 13-osios piligrimystė yra gausiausia. Praėjusiais metais joje dalyvavo daugiau kaip 450 tūkst. piligrimų.
Gegužės 13-osios piligrimystė yra gausiausia. Praėjusiais metais joje dalyvavo daugiau kaip 450 tūkst. piligrimų.
Tikintieji renkasi Kova da Iria vietovėje, kur kadaise trys piemenėliai ganė savo šeimų avis ir kur jiems apsireiškė Mergelė Marija.
Katalikų Bažnyčia Fatimos apsireiškimus oficialiai pripažino vertais tikėjimo 1930 metais.
„Atvykstame kaip piligrimai, o išvykstame kaip misionieriški mokiniai. Visa, ką čia patiriame – malda, tyla, susitaikinimas ir bendrystė – negali likti tik Kova da Irijoje“, – sakė patriarchas.
Jis ragino leisti Fatimos patirčiai „įeiti į mūsų širdis“, namus, šeimas, darbovietes ir mokyklas, taip pat į „kasdienio gyvenimo žaizdas ir džiaugsmus“.
R. M. S. Valerio pabrėžė, kad Fatimos žinia iš tiesų priimama tik tada, kai ji tampa misija, o tai, ką gauname, tampa šviesa kitiems.
Patriarchas taip pat kvietė piligrimus melstis už taiką – intenciją, glaudžiai susijusią ir su pačia Fatimos apsireiškimų žinia.
„Prašykime, kad taika nužengtų ir apsigyventų kiekvieno žmogaus širdyje, ypač tų, kurie valdo ir yra atsakingi už tautų likimus. Žinome, kad tikroji taika įsivyraus tik tada, kai visų sprendimų centre bus žmogaus orumas“, – sakė patriarchas.
„Žinome, kad tikroji taika įsivyraus tik tada, kai visų sprendimų centre bus žmogaus orumas“, – sakė patriarchas.
Jis taip pat ragino piligrimus nešti draugystę ir viltį ten, kur vyrauja vienatvė ir izoliacija.
Patriarchas priminė, kad apsireiškimų metu Mergelė Marija kvietė atsiversti ir prisiimti atsakomybę mylėti.
„Tikras pamaldumas Marijai niekada neuždaro širdies. Jis ją atveria; jis niekada neizoliuoja, bet siunčia; jis niekada neužmigdo, bet pažadina“, – sakė jis.
Apsireiškimų metu Mergelė Marija prašė vaikų kasdien kalbėti Rožinį už nusidėjėlių atsivertimą ir taiką pasaulyje, ypač meldžiant Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
Ji taip pat kvietė juos aukoti savo kančias už nusidėjėlius.
Dievo Motina pažadėjo grįžti kiekvieno mėnesio 13 dieną dar šešis mėnesius ir patikėjo vaikams paslaptis apie pasaulio ateitį.
Siekdama patvirtinti apsireiškimų tikrumą, Marija pažadėjo paskutinio apsireiškimo metu parodyti ženklą, kad žmonės patikėtų jos žinia.
Tai, kas įvyko 1917 metų spalio 13 dieną, vėliau imta vadinti „Saulės stebuklu“ arba „diena, kai šoko saulė“.
2026 metų gegužės 13 dieną taip pat minimos 45-osios pasikėsinimo į popiežių Joną Paulių II metinės. Dėl šios priežasties Fatimoje Mišios buvo aukojamos naudojant liturginę taurę, kurią lenkų popiežius padovanojo per vieną iš savo apsilankymų šventovėje.
