Į Peru miestą, kuriame daugelį metų tarnavo misionieriumi ir vyskupu, sugrįžęs popiežius Leonas XIV perspėjo dėl technologinės pažangos keliamų pavojų žmogaus orumui. Kalbėdamas universitete jis kritikavo nemirtingumą žadančias ideologijas ir ragino ieškoti išminties, kurios negali turėti mašinos. Susitikimuose su tikinčiaisiais Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, kad Evangelijos skelbimas yra visų pakrikštytųjų atsakomybė, o tikėjimas neatsiejamas nuo artimo meilės ir konkrečių darbų.
Penktadienį iš Limos į Čiklajų, esantį maždaug už 700 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Peru sostinės, atvykusiam popiežiui šis miestas ypač brangus. Praėjusio amžiaus pabaigoje Robertas Francis Prevostas čia tarnavo kaip augustinų misionierius, o 2014–2023 metais vadovavo Čiklajaus vyskupijai – iš pradžių kaip apaštališkasis administratorius, vėliau – kaip vyskupas ordinaras.
„Jūs buvote ir esate palaiminimas mano gyvenimui“
Čiklajaus apylinkėse aukodamas šv. Mišias popiežius džiaugėsi galėdamas vėl susitikti su buvusios vyskupijos tikinčiaisiais.
„Brangūs broliai ir seserys, koks džiaugsmas vėl sugrįžti į Čiklajų! Man tikra palaima vėl būti su jumis. Dėkoju už jūsų meilę, palaikymą ir maldas“, – sakė Leonas XIV.
Jis ypač dėkojo už tikinčiųjų maldas po jam atliktos operacijos, kai buvo abejojama, ar jis galės leistis į apaštališkąją kelionę.
„Žvelgdamas į jūsų veidus, dėkoju Viešpačiui, nes jūs buvote ir esate palaiminimas mano gyvenimui ir visai mano vyskupiškajai tarnystei. Visada prisimenu jus savo maldose. Prašau jūsų ir toliau melstis už mane, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus suteiktų man malonę ir toliau stiprinti brolių tikėjimą.“
Tikėjimas neatsiejamas nuo artimo meilės
Homilijoje popiežius pabrėžė, kad visi krikščionys – tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai – yra pašaukti būti Kristaus mokiniais misionieriais. Pasak jo, Evangelijos neįmanoma veiksmingai skelbti be autentiško krikščioniško gyvenimo liudijimo.
Leonas XIV ragino tikinčiuosius savo gyvenimo centre iškelti Kristų ir leisti Dievo malonei juos perkeisti. „Viešpats mūsų laukia pirmiausia Eucharistijoje ir Dievo žodyje“, – priminė popiežius.
krikščioniškasis gyvenimas neatsiejamas nuo pagalbos stokojantiesiems.
Jis pabrėžė, kad krikščioniškasis gyvenimas neatsiejamas nuo pagalbos stokojantiesiems. „Tikėjimo skelbimas neturi būti atsiejamas nuo artimo meilės ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.“
Leonas XIV taip pat priminė Benedikto XVI mokymą, kad meilė be tiesos virsta vien sentimentalumu, o tiesa be meilės tampa griežta ir šalta.
Baigdamas homiliją popiežius ragino tikinčiuosius dalytis susitikimo su prisikėlusiu Kristumi džiaugsmu šeimoje, darbe ir viešajame gyvenime. Jis perspėjo nepasiduoti pagundai tikėjimą laikyti vien asmeniniu reikalu.
Popiežius dėkojo už maldas, padėjusias pasveikti
Po Mišių Leonas XIV aplankė neseniai pastatytą šv. Oskarui Romero skirtą koplyčią.
Šis Salvadoro arkivyskupas drąsiai smerkė šalį valdžiusios karinės chuntos smurtą ir gynė žmogaus orumą. Jis buvo nužudytas 1980 metais, aukodamas Mišias. 2018 metais popiežius Pranciškus jį paskelbė šventuoju.
Susitikęs su koplyčios bendruomene Leonas XIV padėkojo už maldas, lydėjusias jį sveikstant po operacijos.
„Žinau, kad jūsų ir daugybės kitų žmonių maldos labai padėjo man pasveikti ir šiandien būti čia, tarp jūsų. Nuoširdžiai jums dėkoju“, – sakė popiežius.
„Žinau, kad jūsų ir daugybės kitų žmonių maldos labai padėjo man pasveikti ir šiandien būti čia, tarp jūsų. Nuoširdžiai jums dėkoju“, – sakė popiežius.
Jis ragino tikinčiuosius stiprinti tarpusavio ryšius, puoselėti bendrystę ir tęsti Kristaus pradėtą misiją.
Už Bažnyčios misiją atsakingi visi pakrikštytieji
Švč. Mergelės Marijos – Taikos Karalienės – šventovėje susitikęs su kunigais, diakonais, seminaristais, vienuoliais ir pasauliečiais, popiežius kalbėjo apie sinodiškumą – bendrą keliavimą, įsiklausymą ir dalijimąsi atsakomybe už Bažnyčios misiją.
„Prieš imdamiesi bet kokios tarnystės, pareigų, profesinės veiklos ar bažnytinės tarnybos, pirmiausia esame pakrikštytieji. Kaip pakrikštytieji, visi dalyvaujame Kristaus kunigystėje ir jo pranašiškojoje misijoje; todėl visa bendruomenė yra bendrai atsakinga už evangelizaciją.“
vadovavimas Bažnyčioje turi būti tarnystė, padedanti atsiskleisti kitų žmonių gebėjimams ir iniciatyvoms.
Leonas XIV pabrėžė, kad vadovavimas Bažnyčioje turi būti tarnystė, padedanti atsiskleisti kitų žmonių gebėjimams ir iniciatyvoms. Pasauliečių dalyvavimas Bažnyčios gyvenime, pasak jo, nėra privilegija – tai iš Krikšto kylantis pašaukimas.
Popiežius priminė, kad rūpinimasis vargstančiaisiais, migrantais, šeimomis, jaunimu ir čiabuvių tautomis, žmogaus orumo gynimas bei teisingumo siekis yra ne pasirenkamos užduotys, o krikščioniškojo pašaukimo dalis.
Jis taip pat ragino stiprinti pastoracinių tarybų vaidmenį ir siekti, kad kiekviena bendruomenė turėtų tokią tarybą.
„Technologija niekada nėra neutrali“
Vėliau Šv. Turibijaus Mogroviečio katalikiškajame universitete susitikęs su akademine bendruomene Leonas XIV kalbėjo apie mokslo, technologijų ir žmogaus orumo santykį.
Anksčiau šio universiteto didžiojo kanclerio pareigas ėjęs popiežius pabrėžė, kad aukštojo mokslo tikslas negali apsiriboti vien darbo rinkai reikalingų specialistų rengimu. Universitetas turi ugdyti kritinį mąstymą, skatinti tiesos paieškas ir tarnavimą bendrajam gėriui.
Pasak jo, mokslas be sąžinės gali griauti žmonių gyvenimą, o technologijos be žmogiškųjų vertybių savaime negarantuoja gerovės.
mokslas be sąžinės gali griauti žmonių gyvenimą.
„Technologija, mieli bičiuliai, niekada nėra neutrali: kiekvienoje jos formoje įspausti ir to, kas ją kuria ir kontroliuoja, interesai bei ambicijos. Todėl ją reikia tyrinėti skaidriu protu ir tyra širdimi“, – sakė Leonas XIV.
Popiežius perspėjo dėl technokratinio požiūrio, pagal kurį svarbiausiu pažangos matu tampa efektyvumas, o žmogaus gyvenimas vertinamas vien remiantis materialiniais duomenimis.
„Kaip akademinio pasaulio nariai ir kaip studentai esate pašaukti mąstyti kritiškai: visada ieškokite tos išminties, kurios nei mašinos, nei kompiuterinės programos negali turėti. Tik taip technologinė pažanga tarnaus mūsų visapusiškam vystymuisi, saugodama kiekvieno žmogaus orumą ir skatindama bendrąjį gėrį.“
Nemirtingumo pažadai – pavojinga iliuzija
Kalbėdamas apie transhumanizmą ir posthumanizmą, popiežius atkreipė dėmesį į ideologines sroves, žadančias, kad technologijos ateityje galės panaikinti negalią, skausmą, senėjimą ir net mirtį.
Leonas XIV perspėjo, kad mokslo pažanga negali tapti tik turtingųjų privilegija, kai milijonai žmonių vis dar kenčia skurdą ir priespaudą.
Pasak jo, visuomenei siūloma iliuzija apie biotechnologijomis ir kibernetika patobulintą žmogų. Tačiau krikščioniškoji žmogaus samprata primena, kad žmogaus ribotumas nėra trūkumas. Priešingai, savo ribų suvokimas atveria kelią solidarumui, tarpusavio pagalbai ir transcendencijai.
Popiežius įspėjo, kad savipakankamumo siekis gali skatinti egoizmą, silpnųjų atstūmimą ir abejingumą kitų žmonių poreikiams.
Kreipdamasis į dėstytojus, jis ragino ugdyti ne tik studentų profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę už visuomenę.
„Būkite laisvi mąstytojai, kuriems tiesa svarbesnė už nuomonę, o teisingumas – už naudą“, – ragino Leonas XIV.
Popiežius kvietė akademinę bendruomenę mokslines žinias paversti konkrečiais socialinio teisingumo darbais, ypač rūpinantis skurstančiaisiais ir aplinkos apsauga.
Po susitikimo universitete Leonas XIV nuvyko į Šv. Turibijaus Mogroviečio kolegiją, kur vakarieniavo su Čiklajaus vyskupijos kunigais. Nakčiai popiežius apsistojo Čiklajaus vyskupo namuose.
