Kartomis Lenkija buvo laikoma vienu patikimiausių pašaukimų į kunigystę šaltinių, aprūpinančiu dvasininkais ne tik savo parapijas, bet ir vyskupijas, seminarijas bei misijų teritorijas Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Tačiau naujausi 2026 m. duomenys rodo, kad šis ilgalaikis vaidmuo gali pereiti į naują etapą.
Remiantis Lenkijos katalikų naujienų agentūros KAI paskelbtais duomenimis, šiais metais Lenkijoje kunigystės šventimus turėtų priimti 196 vyrai: 130 vyskupijų tarnybai ir 66 vienuolijoms. Jei šie skaičiai pasitvirtins, tai bus pirmieji XXI amžiaus metai, kai šalyje bus užfiksuota mažiau nei 200 kunigų šventimų.
Mažėjimo tendencija tęsiasi jau kelerius metus. Lenkijoje 2024 m. buvo įšventinti 235 nauji kunigai, o 2025 m. – 208. Vis dėlto platesnis kontekstas išlieka svarbus: Lenkijoje vis dar atsiranda daugiau pašaukimų į kunigystę nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Palyginimui, Prancūzijoje 2025 m. buvo įšventinta 90 kunigų, o Vokietijoje – tik 25.
Pašaukimų pasiskirstymas Lenkijoje atskleidžia ryškius regioninius skirtumus. Tarnuvo vyskupijoje, ilgą laiką laikomoje vienu aktyviausių religinio gyvenimo centrų šalyje, 2026 m. bus įšventinta 14 kunigų – šiek tiek daugiau nei pernai.
Sostinės regionas taip pat išlieka gana stiprus. Varšuvos–Pragos vyskupijoje tikimasi įšventinti devynis kunigus, o Varšuvos arkivyskupijoje – aštuonis, tarp jų penkis, baigusius „Redemptoris Mater“ seminariją, susijusią su Neokatechumenato keliu.
Tačiau kitose šalies dalyse padėtis mažiau optimistinė. Krokuvos arkivyskupijoje, istoriškai siejamoje su šv. Jonu Pauliumi II ir ilgą laiką buvusioje vienu svarbiausių pašaukimų į kunigystę centrų, šiemet tikimasi įšventinti vos keturis kunigus. Tai gerokai mažiau nei 2025 m., kai buvo įšventinti septyni kunigai, ir 2024 m., kai jų buvo trylika.
Daugėja ir vyskupijų, kuriose šiemet nebus nė vienų kunigų šventimų. Septyniose lotynų apeigų vyskupijose 2026 m. nebus nė vieno naujo kunigo, o pernai tokių vyskupijų buvo šešios. Tuo metu trijose Lenkijos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčios eparchijose ir vėl nenumatyta nė vienų kunigų šventimų.
Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad dalį šio mažėjimo lemia seminarijų formacijos sistemos pokyčiai, o ne vien sumažėjęs susidomėjimas kunigyste. Įvedus privalomus parengiamuosius metus, formacijos trukmė pailgėjo nuo šešerių iki septynerių metų, todėl laikinai sumažėjo kandidatų, pasiekiančių šventimų etapą. Vis dėlto bendra tendencija išlieka akivaizdi.
Naujausios statistinės ataskaitos rodo, kad beveik visose 42 Lenkijos lotynų apeigų vyskupijose 2018–2024 m. sumažėjo vyskupijoms priklausančių kunigų skaičius. Šalies mastu jų sumažėjo nuo 24 876 iki 23 274, arba 6,4 proc.
Vienas didžiausių sumažėjimų užfiksuotas Lomžos vyskupijoje, o Varšuvos arkivyskupija tapo reta išimtimi – joje kunigų skaičius augo.
Vienas didžiausių sumažėjimų užfiksuotas Lomžos vyskupijoje, o Varšuvos arkivyskupija tapo reta išimtimi – joje kunigų skaičius augo.
Kai kurių Bažnyčios vadovų nuomone, dabartinės situacijos nereikėtų vertinti vien per krizės prizmę. Kun. Janas Fronckoviakas, Poznanės seminarijos rektorius ir Lenkijos seminarijų rektorių konferencijos pirmininkas, mano, kad šalis tiesiog tolsta nuo išskirtinio istorinio pakilimo laikotarpio.
Pasak jo, per visą 1060 metų Bažnyčios istoriją Lenkijoje dar niekada nebuvo tokio plataus vyskupijų tinklo ir tiek daug vienu metu veikiančių didelių seminarijų. Todėl dabartiniai rodikliai gali reikšti ne anomaliją, o grįžimą prie labiau įprastų istorinių tendencijų.
Vis dėlto Fronckoviakas atkreipia dėmesį ir į gilesnius visuomenės pokyčius. Lenkija susiduria su rimtu demografiniu nuosmukiu, mažėjančiu jaunimo religingumu ir vis didesniais sunkumais priimant viso gyvenimo įsipareigojimus.
Demografinė situacija gali tapti lemiamu veiksniu. 2025 m. Lenkijos gimstamumo rodiklis sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio – 1,068 vaiko vienai moteriai, gerokai mažiau nei kartų kaitai būtinas 2,1 rodiklis.
Vyriausybės prognozės rodo, kad šalies gyventojų skaičius gali sumažėti nuo dabartinių maždaug 37,3 mln. iki vos 29,4 mln. 2060 metais. Tai reikštų daugiau nei penktadalio gyventojų netektį per vienos kartos laikotarpį.
Katalikų Bažnyčiai šie skaičiai turi reikšmę, kuri peržengia Lenkijos ribas. Dešimtmečius lenkų kunigai padėjo kompensuoti dvasininkų trūkumą kitose Europos šalyse ir tarnavo misionieriais keliuose žemynuose. Jei pašaukimų skaičius ir toliau mažės, pasekmės gali būti juntamos ne tik Lenkijos parapijose, bet ir visoje Visuotinėje Bažnyčioje.
Nepaisant to, Lenkija išlieka vienu stipriausių katalikybės centrų Europoje. Mišių lankomumas ir religinis aktyvumas čia vis dar viršija daugelio kaimyninių šalių rodiklius. Todėl pagrindinis Bažnyčiai tenkantis iššūkis nėra išlikimas, bet prisitaikymas – kaip ugdyti naujus pašaukimus visuomenėje, kuri išgyvena gilius demografinius, kultūrinius ir religinius pokyčius.
