REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Po pamaldų pažvelgusi po stalu vienuolė apstulbo, ji liudija, kas nutiko per Mišias

ŠaltinisLAIKMETIS

Visame pasaulyje rekolekcijas vedanti ir Lietuvoje viešėjusi sesuo Briege McKenna vieną svarbiausių savo tikėjimo pamokų sako gavusi Meksikos sąvartyne. Ten aukotos šv. Mišios, vargstančių žmonių tikėjimas ir, jos liudijimu, sunkiai apdegusio vaiko išgijimas padėjo jai aiškiau suprasti savo pašaukimą – kreipti žmones į Eucharistijoje esantį Kristų.

Iš Airijos kilusi sesuo Briege McKenna Lietuvos tikintiesiems pažįstama iš susitikimų, rekolekcijų ir lietuviškai išleistos knygos „Stebuklai tikrai vyksta“. Verta paminėti, kad 2006 ir 2009 metais ji kartu su kunigu Kevinu Scallonu viešėjo Lietuvoje.

Tačiau kelias į tarptautinę tarnystę prasidėjo nuo asmeninės kančios. Į Šv. Klaros seserų bendruomenę B. McKenna įstojo būdama penkiolikos. Jaunystėje susirgusi sunkiu reumatoidiniu artritu, ji buvo perkelta į bendruomenę Floridoje, viliantis, kad šiltesnis klimatas palengvins jos būklę.

Būdama dvidešimt ketverių sesuo per Eucharistijos šventimą patyrė išgijimą, kurį laikė stebuklingu. Vėliau ji pradėjo melstis už ligonius, o žinia apie jos tarnystę sklido vis plačiau. Augantis žmonių dėmesys vienuolę ne tik stebino, bet ir neramino. Pasak jos, kai kurie prašydavo seno abito skiautės, nukirptų plaukų ar norėdavo ją paliesti, tarsi pati vienuolė būtų išgydymo šaltinis. Ji matė pavojų, kad žmonės ateis ieškoti jos, o Kristus liks nuošalyje.

Sesuo suvokė ir kitą pagundą: nuolat girdėdamas ypatingus lūkesčius, žmogus gali pradėti manyti esąs svarbesnis už kitus. Todėl ji išvyko į Lurdą melsti Dievo Motinos pagalbos. Troško suprasti, kaip išlikti ištikimai Bažnyčiai ir savo tarnyste kreipti žmones į Jėzų.

Sugrįžusi į Jungtines Valstijas, ji sulaukė jėzuito Ricko Thomaso kvietimo atvykti į El Pasą ir aplankyti už sienos, Meksikoje, gyvenančius vargstančius žmones. Sesers darbotvarkė buvo įtempta, tačiau vieną vakarą ir kitą rytą ji galėjo skirti šiai kelionei.

Kunigo tarnystė buvo glaudžiai susijusi su Siudad Chuareso sąvartynu. Čia žmonės gyveno ir rinko atliekas, bandydami iš jų pragyventi. Ilgainiui pagalba sąvartyno gyventojams išaugo į maisto dalijimą, medicinos ir odontologijos paslaugas bei paramą besimokantiems jaunuoliams.

Pirmą kartą išvydusi šią vietą, sesuo Briege buvo sukrėsta. Vaikai augo tarp atliekų, šeimos gyveno didžiuliame skurde. Išgirdusi, kad kitą rytą kunigas čia aukos Mišias, ji svarstė, kaip tokioje aplinkoje įmanoma deramai švęsti Eucharistiją ir kiek susirinkusieji supras, kas vyksta prie altoriaus.

Vėliau ji prisipažino, kad netrukus būtent šie žmonės jai padėjo giliau suvokti Mišių slėpinį.

Kitą rytą kunigas atsivežė nedidelį stalą ir liturginius reikmenis. Prieš pamaldų pradžią sesuo pastebėjo vyresnę moterį, ant peties nešančią audeklo ryšulį. Iš pradžių pamanė, kad tai dovana kunigui. Tačiau išskleidus audeklą paaiškėjo, kad jame guli sunkiai apdegęs ir verkiantis berniukas.

Pagal sesers pasakojimą, moteris paprašė vaiką palaiminti. Kunigas pakvietė vienuolę kartu pasimelsti, o berniukas buvo paguldytas po stalu, prie kurio turėjo būti aukojamos Mišios.

Prasidėjus liturgijai, seserį nustebino susirinkusiųjų malda. Žmonės, kurių kasdienybėje taip stigo saugumo ir materialinių gėrybių, garsiai ir nuoširdžiai šlovino Dievą. Ji pati atvyko iš gerokai patogesnės aplinkos, tačiau dabar jautėsi gavusi pamoką apie dėkingumą ir pasitikėjimą.

Pakylėjimo metu, kaip liudija vienuolė, ji išgyveno stiprų vidinį Kristaus artumo patyrimą. Žmonės šaukė: „Viva Cristo Rey!“ – „Tegyvuoja Kristus Karalius!“

Šis šūksnis jai įgijo ypatingą prasmę. Pasaulio akimis šie žmonės beveik nieko neturėjo, tačiau tikėjo esantys Karalių Karaliaus akivaizdoje. Sesuo verkė ir klausė savęs, ar jos pačios tikėjimas Eucharistijoje esančiu Jėzumi toks pat gyvas.

Pasibaigus Mišioms, ji nuėjo pažiūrėti berniuko. Pasak sesers, vaikas jau nebeverkė: išropojęs iš po stalo, žaidė smėlyje, o nudegimų nebebuvo matyti.

Ji paklausė vaiką atnešusios moters, kas atsitiko.

„Ką reiškia – kas atsitiko? Argi Jėzus neatėjo?“ – tokį atsakymą vienuolė prisimena savo liudijime.

Grįžusi į El Pasą, ji ilgai negalėjo užmigti. Naktį melsdamasi išgyveno vidinį paraginimą savo tarnystėje kalbėti apie Eucharistijos galią. Pasak jos, tuomet ypač aiškiai suvokė, kad žmonės keliauja ieškodami ženklų ir malda už ligonius garsėjančių asmenų, o Kristus jų laukia bažnyčiose ir tabernakuliuose. Šis įsitikinimas tapo jos tolesnės veiklos pagrindu

Bažnyčios mokymas padeda šį liudijimą suprasti nepaverčiant jo visiems žadamu fiziniu išgijimu. Katalikų Bažnyčios katekizmo 1508 punkte kalbama apie gydymo charizmą, tačiau primenama: „Tačiau net karščiausios maldos neišgydo iš visų ligų.“ Žmogaus tikėjimo negalima vertinti vien pagal tai, ar jis pasveiko.

Sesers Briege pasakojime sąvartyne aukotos Mišios pirmiausia pakeitė jos pačios žvilgsnį. Atvykusi melstis už vargstančius žmones, ji iš jų mokėsi atpažinti Kristaus artumą. O paprastas moters klausimas – „Argi Jėzus neatėjo?“ – liko kvietimu kiekvienose Mišiose prisiminti, su kuo tikintysis ateina susitikti.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte