Katalikiško žurnalo „Artuma“ redakcija savo „Facebook“ paskyroje išplatino viešą pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl pastaruoju metu Lietuvoje vykstančių procesų, susijusių su Nacionalinio visuomeninio transliuotojo LRT nepriklausomumo klausimais.
Redakcija pabrėžia, kad žodžio ir sąžinės laisvė yra pamatinės vertybės tiek krikščionims, tiek visiems Lietuvos piliečiams, todėl tikėjosi išgirsti ir aiškesnį Bažnyčios ganytojų žodį šiais klausimais.
Žurnalo redakcija ne tik išreiškė tokį apgailestavimą, bet ir paskelbė norimo Lietuvos vyskupų laiško tikintiesiems apmatus.
Skelbiame šio katalikiško žurnalo redakcijos sukurto menamo ganytojų kreipimąsi integralų tekstą:
„Sovietų okupacijos sąlygomis ir totalinės cenzūros laikais valdžios peršamai ideologijai padėjo atsispirti Vakarų radijo stočių bei laisvojo pasaulio transliuojamos žinios ir mūsų pogrindžio spauda. Per Vatikano radiją sklido Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje publikuotos žinios. Mąstančiam Lietuvos žmogui tuomet nebuvo labai sudėtinga atpažinti atvirą propagandą ar pagražintą sovietinės tikrovės vaizdavimą.
Per atkurtos Nepriklausomybės metus neatpažįstamai pasikeitė mūsų visuomenė, žmonių santykis su valdžia (ir valdžiomis), žiniasklaidos, medijų pasaulio „kraštovaizdis“. Mokomės gyventi laisvoje valstybėje, rūpintis išmintingu balansu tarp įvairių lygių valdžių, piliečių visuomenės iniciatyvų. Mūsų valstybės ir visuomenės brendimo kelyje visavertiškai dalyvauja ir tikintieji krikščionys.
Todėl palaikome piliečių iniciatyvą, kuria siekiama apsaugoti mūsų Nacionalinio visuomeninio transliuotojo bei jo žurnalistų darbą nuo nederamo politikų kišimosi. Svarbi ir pačių žurnalistų bendruomenės nuomonė, o šiuo atveju jos vienybė – iškalbinga. Dėkojame visiems žurnalistams, redaktoriams, kūrėjams už jų nuoširdžias pastangas darbuotis mūsų visuomenės labui, šalies Laisvės ir nacionalinio saugumo stiprinimui.
Tiesa, kai kurios viešojo gyvenimo sritys, ypač susijusios su žmogaus teisių, gyvybės ar šeimos politikos klausimais, ne visada nušviečiamos subalansuotai atspindint įvairias (taip pat krikščioniškąsias) pažiūras. Kai kurie žurnalistai skundžiasi, kad dėl savo politinių pažiūrų negalėjo dirbti LRT. Kiekvienoje didesnėje organizacijoje ar partijoje (netgi bažnytinėje institucijoje) rasime panašių nusiskundimų. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad besiskundžiantieji yra tobuli teisuoliai. Pažvelkime į jų veiklos vaisius ir spręskime pagal juos.
Tačiau sykiu turime neužmiršti ir džiaugtis, kad Lietuvos radijo bangomis ir televizijos kanalais jau daugiau nei tris dešimtmečius perduodamos Katalikų radijo „Mažosios studijos“ ir kitos religinės programos, didžiųjų švenčių metu transliuojamos pamaldos; o kaip neprisiminti ir nedėkoti LRT žmonėms už įspūdingai, išsamiai ir profesionaliai atspindimus tokius įvykius, kaip, pvz., popiežių šv. Jono Pauliaus II ir Pranciškaus istoriniai vizitai mūsų šalyje, jų laidotuvės, konklavos ir kt.
Šiuo metu diskutuojamos LRT įstatymo pataisos, atrodytų, yra tik techninės ar administracinės reikšmės dalykas, todėl tarsi nenusipelno moralinio vertinimo. Tačiau kiekvienam blaiviai mąstančiam piliečiui akivaizdu, kad tai leistų politikams daryti lemtingą įtaką Nacionalinio transliuotojo vadovybės skyrimui, o didinant ar mažinant įstaigos finansavimą būtų varžoma žodžio laisvė, – visa tai neigiamai veiktų mūsų visuomenės moralinį brandumą ir galiausiai taptų tikru pavojumi nacionaliniam saugumui.
Yra žinoma Koheleto knygos ištrauka (Koh 3, 1–8), kurioje išminčius sako, kad „kiekvienam reikalui yra tinkamas laikas“. Akivaizdu, kad Lietuvos politikams šiuo baisaus karo Ukrainoje metu, kai mes jau intensyviai bei nuolat patiriame hibridines atakas iš rytų, tikrai turėtų būti aktualesnių užduočių, negu kovoti su žodžio laisve ir piliečių visuomenės iniciatyvomis, ginančiomis žurnalistų bendruomenę. O aktyvieji piliečiai, regis, tinkamai suprato toje pačioje Biblijos ištraukoje reiškiamą mintį: „[yra] laikas tylėti ir laikas kalbėti“.
Sveikiname, laiminame tuos žmones, kurie netyli, nes jaučia ir prisiima atsakomybę už savo bendruomenę ir už visą valstybę.“
„Laikmetis.lt” primena, kad, nepaisant kai kurių katalikų veikėjų viešų pasisakymų, Lietuvos vyskupai protestų prieš valdžią, akivaizdoje, nepadarė jokių pareiškimų.
