Jokių kryžių. Jokių hidžabų ar jarmulkių – galvos apdangalų, kuriuos dėvi dalis pamaldžių musulmonių ir žydų vyrų.
Apskritai – jokių matomų religinio tikėjimo ženklų.
Kanados Kvebeko provincijoje galiojantis 21-asis įstatymas (Bill 21), oficialiai vadinamas Įstatymu dėl valstybės pasaulietiškumo (An Act Respecting the Laicity of the State), draudžia viešojo sektoriaus darbuotojams, atliekantiems valdžios funkcijas, darbo metu dėvėti religinius simbolius. Draudimas taikomas mokytojams, policijos pareigūnams, valstybės advokatams ir teisėjams. Jis taip pat galioja valstybės finansuojamų vaikų darželių, privačių mokyklų ir kvalifikacijos tobulinimo centrų darbuotojams.
2019 m. birželio 16 d. Kvebeko Nacionalinės Asamblėjos priimtame įstatyme skelbiama, kad Kvebekas yra pasaulietinė valstybė, siekianti atskirti religiją nuo valstybės reikalų.
Šių metų kovą Kanados Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą dėl 21-ojo įstatymo poveikio religijos laisvei ir lygybei. Po keturias dienas trukusių teismo posėdžių, kuriuose buvo išklausyti šalių argumentai, teismas sprendimo kol kas nepaskelbė.
Kanados katalikų vyskupų konferencija (Canadian Conference of Catholic Bishops, CCCB) Aukščiausiajam Teismui pateiktame oficialiame teisiniame pareiškime (factum) pareiškė, kad šio įstatymo tikslas ir poveikis yra vienašališkai keisti Kanados federalinę konstitucinę santvarką, primetant antireliginę ir neutralumo principo neatitinkančią ideologiją, kuri viršija Kvebeko provincijos įgaliojimus.
„Mūsų Konstitucija grindžiama politine teorija, pagal kurią pagrindinės teisės ir laisvės yra Dievo duotos. Ji grindžiama pliuralizmu ir pripažįsta religijos svarbą. Atvirai antireliginės pozicijos įtvirtinimas, kaip siekiama šiuo įstatymu, reiškia mūsų galiojančios federalinės Konstitucijos keitimą“, – teigia vyskupai.
Pasak jų, 21-asis įstatymas nėra neutralus. Vietoje tikrai neutralios, pliuralistinės ir religijos laisvei palankios tvarkos juo kuriama antireliginė konstitucinė sistema, kurioje tam tikrose valstybės institucijose draudžiama dėvėti religinius simbolius.
Vyskupai pareiškė, kad Kvebekas mėgina primesti tikintiesiems ateistinę laikyseną.
Vyskupai taip pat pareiškė, kad Kvebekas mėgina primesti tikintiesiems ateistinę laikyseną. Jų teigimu, kaip religiniai simboliai liudija asmeninį tikėjimą, taip jų draudimas atspindi provincijos valdžios požiūrį, neigiantį dieviškąją tikrovę.
21-ajame įstatyme įtvirtinti keturi Kvebeko valstybės pasaulietiškumo principai: valstybės ir religijos atskyrimas, valstybės neutralumas religijos atžvilgiu, visų piliečių lygybė bei sąžinės ir religijos laisvė.
Kanados parlamentas ir provincijų bei teritorijų įstatymų leidžiamosios institucijos turi teisę priimti įstatymus. Federalinis parlamentas leidžia visai šaliai galiojančius įstatymus tik tose srityse, kurias jam priskiria Kanados Konstitucija, o provincijų ir teritorijų įstatymų leidžiamosios institucijos gali priimti įstatymus tik savo jurisdikcijai priklausančiais klausimais.
Tiek federaliniai, tiek provincijų įstatymai privalo atitikti Kanados Konstituciją ir Kanados teisių bei laisvių chartiją.
Vienas svarbiausių ginčo objektų Aukščiausiajame Teisme buvo vadinamoji išlyga („Notwithstanding Clause“), įtvirtinta Kanados teisių ir laisvių chartijos 33-ajame straipsnyje. Ši išlyga apsaugo 21-ąjį įstatymą nuo pripažinimo prieštaraujančiu Kanados teisių ir laisvių chartijai. Kanados pilietinių laisvių asociacija ją apibūdina kaip suteikiančią įstatymų leidėjams galimybę nepaisyti Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių. Pasinaudojus šia išlyga teismai negali panaikinti įstatymų, net jei jie pažeidžia Chartiją.
Tačiau Aukščiausiajame Teisme Kanados katalikų vyskupų konferencijai atstovavęs Philipas Horganas (Filipas Horganas) pasirinko kitą argumentavimo kryptį.
„Tai jau yra mūsų šalies konstitucinės santvarkos dalis“, – kalbėjo jis naujienų tarnybai „OSV News“.
Pasak P. Horgano, konferencija savo argumentus grindė tuo, kad Kanados konstitucinėje istorijoje, taip pat sąžiningai aiškinant 1867 m. Konstitucijos akto 91-ąjį ir 92-ąjį straipsnius, nėra nustatyta, kuri valdžios grandis turi jurisdikciją religijos klausimais.
1867 m. Konstitucijos akto 91-ajame ir 92-ajame straipsniuose apibrėžtas įstatymų leidžiamosios valdžios galių pasidalijimas tarp federalinio parlamento ir provincijų parlamentų.
P. Horganas turėjo vos penkias minutes savo argumentams pristatyti, papildomai pateikdamas 15 puslapių teisinį pareiškimą.
„Į bylą įstojęs trečiasis asmuo iš esmės pateikia argumentus, kuriuos teismas gali įvertinti nagrinėdamas bylą. Šioje byloje buvo daugiau kaip 50 tokių dalyvių, o pats procesas tapo vienu ilgiausių Kanados Aukščiausiojo Teismo istorijoje“, – aiškino jis.
Pasak P. Horgano, Kvebekas iki šiol yra išsaugojęs savo katalikišką paveldą ir istorines šaknis.
„Katalikybė Kvebeke iki šiol išlieka labai reikšminga, – teigė P. Horganas. – Daugelio miestų architektūroje dominuoja bažnyčių bokštai. Didžiųjų miestų centrinėse dalyse gausu bazilikų, katedrų ir didžiųjų bažnyčių. Istorinis ir kultūrinis ryšys su katalikybe tebėra gyvas, o tai atsispindi ir religinių švenčių minėjime. Pavyzdžiui, įvairiuose didžiuosiuose miestuose, tarp jų Monrealyje, kasmet rengiamos Didžiojo penktadienio procesijos.“
Birželį priėmus 9-ąjį įstatymą (Bill 9), papildantį 21-ąjį įstatymą, kilo nuogąstavimų, kad Monrealyje nebegalės vykti tradicinė Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės (Devintinių) procesija. Nors šis įstatymas buvo pristatytas kaip provincijos teisės aktas, skirtas kovai su neapykantos kurstymu, jame taip pat numatytas draudimas rengti bendras maldas viešose lauko erdvėse, nebent savivaldybė išduotų specialų leidimą.
Vis dėlto Monrealyje – didžiausiame Kvebeko provincijos mieste ir antrajame pagal dydį Kanados mieste – toks leidimas buvo išduotas, todėl birželio 4 dieną procesija, vadovaujama Monrealio arkivyskupo Christiano Lepine’o (Kristiano Lepino), įvyko miesto centre.
2021 m. žurnale „The Christian Century“ paskelbtame straipsnyje Beiloro universiteto istorijos profesorius ir Religijos istorinių studijų programos vadovas Philipas Jenkinsas (Filipas Dženkinsas) rašė, kad XX a. šeštajame dešimtmetyje Kvebekas buvo viena religingiausių visuomenių pasaulyje.
Pasak P. Jenkinso, tuo metu Romos Katalikų Bažnyčia dominavo sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės rūpybos srityse, o savaitinėse Mišiose dalyvaudavo apie 90 proc. gyventojų. Visoje provincijoje sparčiai kūrėsi bažnyčios ir piligrimystės šventovės, todėl Monrealis buvo vadinamas „tūkstančio bokštų miestu“.
šiandien padėtis visiškai kitokia. P. Jenkinsas pažymi, kad dabar savaitinėse Mišiose dalyvauja apie 4 proc. gyventojų
Tačiau šiandien padėtis visiškai kitokia. P. Jenkinsas pažymi, kad dabar savaitinėse Mišiose dalyvauja apie 4 proc. gyventojų – tai mažiau net už daugelio Europos šalių rodiklius. Pasak jo, Kvebeko vyskupijos sparčiai uždaro arba jungia anksčiau klestėjusias parapijas, o šimtai buvusių bažnyčių nugriautos arba paverstos gyvenamaisiais namais ar komercinės paskirties pastatais.
Nepaisant stiprėjančios sekuliarizacijos, P. Horganas mano, kad religijos raiškos ribojimas, kuris, jo nuomone, prilygsta cenzūrai, niekam nėra naudingas. Jo teigimu, moksleiviams ir jaunimui geriau pažinti Kanados kultūros tikrovę, negu būti izoliuotiems nuo pamatinių gyvenimo klausimų, tokių kaip: „Kodėl aš esu čia?“ ir „Kokia gyvenimo prasmė?“
„Tai nėra klausimai, kuriuos galima pašalinti iš diskusijų klasėje, – sakė P. Horganas. – Turėtume mokėti sugyventi. Aš tai vadinu tikruoju pliuralizmu – gebėjimu pripažinti skirtingus religinius įsitikinimus nebijant neigiamų pasekmių. Kodėl atvirai nepasikalbėjus apie tai, kokį vaidmenį religija gali atlikti visuomenėje, užuot paprasčiausiai ją slopinus?“
Kanados mokslininkas ir rašytojas Michaelas W. Higginsas (Maiklas V. Higinsas), tinklaraščio „Pontifex Minimus“ autorius, mano, kad Kanados Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl 21-ojo įstatymo gali turėti itin reikšmingų pasekmių.
Pasak M. Higginso, jei 21-asis įstatymas liks galioti, tai reikš reikšmingą pilietinių teisių, ypač teisės į religijos laisvę, susiaurinimą. Jo teigimu, būtent todėl įstatymui priešinasi ne tik religinės bendruomenės, bet ir pilietinių teisių organizacijos bei kitos institucijos, kurios baiminasi, kad pasinaudojus vadinamąja „Notwithstanding Clause“ išlyga ateityje panašiai galėtų būti apribotos ir kitos pagrindinės teisės bei laisvės.
M. Higginso teigimu, 21-asis įstatymas iš esmės yra antireliginis. Pasak jo, siekis pašalinti religinius simbolius nuo viešajame sektoriuje dirbančių žmonių – mokytojų, teisėjų ir kitų pareigūnų – yra dar vienas kraštutinis bandymas pašalinti religinius simbolius ir katalikiško paveldo ženklus iš visuomenės, kuri šimtmečius buvo katalikiška.
M. Higginsas taip pat įžvelgia perspėjimą Jungtinėms Valstijoms. „Kas vyksta šiaurėje, vėliau dažnai nutinka ir pietuose. Todėl, manau, amerikiečiai turėtų atidžiai stebėti, kaip klostysis 21-ojo įstatymo likimas“, – aiškino jis.
