Siekiant, kad žmonės, kuriems kasdien reikalinga socialinė ir sveikatos priežiūra, ją ateityje gautų lengviau, šios paslaugos bus integruojamos ir teikiamos „vieno langelio“ principu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą, kuriuo numatoma įteisinti integruotą ilgalaikės priežiūros paslaugų (IPP) modelį.
„Iki šiol žmogus, kuriam reikalinga viena ar kita pagalba, susidurdavo su labai paprastomis kliūtimis, kuomet reikėdavo pagalbos prašyti skirtingose tarnybose. Jeigu reikalinga slauga, tai buvo Sveikatos apsaugos ministerijos jurisdikcija, jeigu tai buvo socialinės paslaugos, tai buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jurisdikcijoje“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Su ta reforma, su kuria mes išeiname, mes sakome, kad turėtų būti vienas kreipimasis, vienas paslaugos vertinimas ir vienas paslaugos komplekto suteikimas“, – teigė ji.
Be to, anot ministrės, bus ne tik paprasčiau gauti reikiamą pagalbą, tačiau bus išvengiama ir besidubliuojančių paslaugų.
Įstatymo projektą planuojama vėliausiai pateikti Seimui šių metų lapkritį, pokyčiai įsigaliotų nuo 2029 metų sausio.
„Pacientai išgyvena labai tokias, sakyčiau, reguliarias situacijas, kada kažkiek pabūna slaugoje, persikelia į globą, iš globos į slaugą. Ir tai nėra tiktai paslaugos pakeitimas, bet vertinimo sistema“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Projekte numatoma integruoti socialinės ir slaugos paslaugas visuose lygmenyse – žmogaus namuose, dienos centre ir stacionarioje įstaigoje.
Taip pat nustatyti tris ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį. Pagal nustatytą poreikį žmogui būtų skiriamos atitinkamos paslaugos.
Be to, ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų teikiamos pagal vienodą modelį: paslaugų teikėjui būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.
Numatoma užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei asmens mokėjimo lėšų, bei, nustatant žmogaus mokėjimo už paslaugas dydį, vadovautis socialinių paslaugų finansavimo principais.
Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui būtų naudojamos keturių šaltinių lėšos: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir asmens mokėjimo lėšos. Savivaldybėms numatoma atskirai apskaityti ilgalaikei priežiūrai skiriamas lėšas ir kasmet jas perskaičiuoti atsižvelgiant į Finansų ministerijos skelbiamus ekonominius rodiklius.
