Indonezijoje 31 metų krikščionių pastorius Dedi Saputra nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už šventvagystę ir neapykantos kurstymą. Iš islamo į krikščionybę atsivertęs vyras buvo kilęs iš Ačeho provincijos, tačiau pastoriumi tarnavo Vakarų Kalimantane. Į bausmės laiką bus įskaičiuotas laikotarpis, kurį jis jau praleido suimtas nuo vasario.
Byla kilo dėl „TikTok“ paskelbto vaizdo įrašo, kuriame Saputra, atsakydamas į klausimą apie savo atsivertimą, kalbėjo apie pranašo Mahometo žmonų skaičių. Vėliau įrašas buvo paredaguotas ir iš naujo paskelbtas kito asmens, pridėjus žurnalo „Suara Muhammadiyah“ straipsnio ištrauką apie Mahometo santuokas.
Pareiškimą policijai lapkričio 5 d. pateikė Ačeho regioninės Indonezijos musulmonų studentų organizacijos (PII) valdybos pirmininkas Mohdas Rendi Febriansyahas, bendradarbiaudamas su keliomis valdžios institucijomis ir islamo organizacijomis. Saputra buvo sulaikytas vasario 18 d., kai kartu su žmona grįžo namo nusipirkęs asmeninių daiktų ir reikmenų bažnyčiai.
Visas procesas nuo sulaikymo iki nuosprendžio truko vos 142 dienas. Prokurorai prašė ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismas skyrė dvejus metus. Toks proceso greitis sulaukė dėmesio, o kai kurie stebėtojai jį sieja su itin griežtu Ačeho požiūriu į šventvagystės bylas.
Ačehas yra vienintelė Indonezijos provincija, turinti specialią autonomiją taikyti šariatą – islamo teisę. Tačiau šariato įkvėptų teisės aktų galioja ir kitose šalies dalyse. Londono universiteto tyrėjo Michaelo Buehlerio duomenimis, 1999–2014 metais visoje Indonezijoje buvo priimti 443 šariatu pagrįsti vietos teisės aktai.
Žmogaus teisių organizacijos, tarp jų Demokratijos ir taikos institutas „Setara“, ragina Indoneziją pakeisti arba panaikinti šventvagystę reglamentuojančius teisės aktus. Jų teigimu, tokios nuostatos nesuderinamos su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, neproporcingai paveikia religines mažumas ir gali būti naudojamos savavališkai.
„Setara“ instituto pirmininko pavaduotojas Bonaras Tigoras Naiposposas atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, diskriminacinį teisėsaugos elgesį religijos įžeidimo bylose. Jis taip pat kritikavo praktiką, kai policija kaltinimus grindžia islamo organizacijų paskelbtomis fatvomis, nors tokie religiniai sprendimai neturėtų būti oficialus valstybės teisinių veiksmų pagrindas.
Saputros byla sulaukė tarptautinių religijos laisvės gynėjų dėmesio. JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija (USCIRF) įtraukė jį į asmenų, įkalintų dėl religinės veiklos, sąrašą. Apie jo bylą taip pat pranešė organizacija „Voice of the Martyrs“ ir kitos grupės, pabrėždamos susirūpinimą dėl šventvagystės įstatymų taikymo prieš religines mažumas ir į kitą tikėjimą atsivertusius žmones.
Indonezija yra įsipareigojusi religiniam pliuralizmui, tačiau šventvagystės įstatymai jau ne vienus metus kelia ginčų. „Setara“ instituto duomenimis, 2007–2022 metais šios nuostatos dažnai buvo naudojamos „savavališkai kriminalizuoti tam tikras grupes“, o jų taikymas kai kuriais atvejais, organizacijos vertinimu, prilygo „minios teismui“.
Saputros nuteisimas dar kartą išryškino įtampą tarp religijos laisvės principų ir šventvagystę reglamentuojančių Indonezijos įstatymų. Kritikai juos vadina neaiškiais, diskriminaciniais ir lengvai panaudojamais piktnaudžiavimui, o ši byla gali dar labiau sustiprinti diskusijas dėl religinių mažumų apsaugos didžiausioje pasaulyje musulmonų daugumą turinčioje valstybėje.
