Baltųjų rūmų Religijos laisvės komisija paskelbė galutinę ataskaitą, kurioje pateikė rekomendacijas, kaip stiprinti religijos laisvę Jungtinėse Valstijose.
Birželio 28 d. Ovaliajame kabinete vykusio pristatymo metu komisijos nariai, vadovaujami Teksaso gubernatoriaus pavaduotojo Dano Patricko (Dano Patriko), įteikė galutinę ataskaitą JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).
Ataskaitoje pateikiamos išsamios rekomendacijos religiniams lyderiams ir institucijoms, pedagogams, mokytojams, treneriams ir administratoriams, tėvams, kariuomenei, religinėms sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų darbuotojams bei privačiajam sektoriui. Joje taip pat raginama imtis veiksmų kovojant su antisemitizmu.
Komisija buvo įsteigta prezidento vykdomuoju įsaku 2025 m. gegužę. Vienas jos narių, Vinonos–Ročesterio (Winona-Rochester) vyskupas Robertas Barronas (Robertas Baronas), EWTN laidai „News Nightly“ pasakojo, kad komisija buvo „įsteigta tam, kad pagaliau patartų prezidentui dėl įstatymų, vykdomųjų įsakų ar kitų priemonių, kurių jis galėtų imtis religijos laisvei stiprinti“.
„Mūsų tikslas buvo išklausyti daugybę liudytojų, ir mes tai padarėme. Manau, išklausėme gerokai daugiau nei 100 žmonių iš švietimo, sveikatos apsaugos ir kariuomenės sričių“, – sakė vyskupas.
„Nagrinėjome antisemitizmą, taip pat klausėmės mokslininkų, kalbėjusių apie Jungtinių Valstijų tėvus steigėjus. Viso to tikslas buvo nustatyti, kokiu mastu religijos laisvei mūsų šalyje kyla grėsmė ir kokias rekomendacijas galime pateikti prezidentui“, – pridūrė jis.
„Labai gerbiu prezidentą Trumpą. Per mano gyvenimą jis padarė daugiausia gindamas religijos laisvę. Religijos laisvė Pirmojoje Konstitucijos pataisoje minima pirmiausia ir yra mūsų demokratijos pagrindas. Manau, komisija tam skyrė daug dėmesio. Nuolat grįždavome prie šios esminės įžvalgos – tai yra pirmoji laisvė“, – aiškino R. Barronas.
„Kai religijos laisvei kyla grėsmė, kyla grėsmė ir visoms kitoms laisvėms. Todėl norėjome atgaivinti Jungtinių Valstijų tėvų steigėjų požiūrį ir jų pabrėžtą religijos laisvės svarbą“, – teigė jis.
„Kai religijos laisvei kyla grėsmė, kyla grėsmė ir visoms kitoms laisvėms. Todėl norėjome atgaivinti Jungtinių Valstijų tėvų steigėjų požiūrį ir jų pabrėžtą religijos laisvės svarbą“, – teigė R. Barronas.
Galutinė ataskaita parengta remiantis septyniais per pastaruosius metus surengtais viešaisiais klausymais, kuriuose liudijo įvairaus amžiaus, skirtingų religijų ir įvairios patirties žmonės.
„Mane sužavėjo daugelio šių žmonių drąsa, nes jų religijos laisvei iš tiesų kilo grėsmė. Džiaugiuosi, kad jie ryžosi prabilti, o mes suteikėme jiems galimybę išsakyti savo susirūpinimą valdžios institucijoms“, – kalbėjo R. Barronas.
„Tarp mūsų rekomendacijų yra ir siekis stiprinti švietimą, kad Teisingumo departamentas aiškiai suprastų, ką reiškia religijos laisvė, kokios yra žmonių teisės ir ką iš tikrųjų reiškia – bei ko nereiškia – Bažnyčios ir valstybės atskyrimas. Dalis mūsų darbo yra švietimas“, – pridūrė jis.
Pagrindinės rekomendacijos visiems amerikiečiams
Ataskaitoje išskiriama 12 pagrindinių rekomendacijų religijos laisvei stiprinti visiems amerikiečiams.
Komisija rekomenduoja, kad Teisingumo departamentas paskelbtų gaires, aiškiau išaiškinančias Konstitucijos nuostatą dėl valstybinės religijos neįtvirtinimo ir Bažnyčios bei valstybės atskyrimo principą. Ataskaitoje pažymima, kad frazė „Bažnyčios ir valstybės atskyrimo siena“ nėra įrašyta nei Pirmojoje Konstitucijos pataisoje, nei kur nors kitur Konstitucijoje.
Ši formuluotė kilo iš prezidento Thomaso Jeffersono (Tomo Džefersono) 1802 m. laiško Danberio baptistų asociacijai, kuriame Pirmoji Konstitucijos pataisa apibūdinta kaip sukūrusi „Bažnyčios ir valstybės atskyrimo sieną“.
„Kadangi tokios formuluotės Konstitucijoje nėra, neleiskite, kad kalbos apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimą ar vadinamąją atskyrimo sieną priverstų jus nutylėti ar religiją laikyti vien privačiu reikalu. Sakau – netikėkite tuo“, – teigė R. Barronas.
„Kadangi tokios formuluotės Konstitucijoje nėra, neleiskite, kad kalbos apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimą ar vadinamąją atskyrimo sieną priverstų jus nutylėti ar religiją laikyti vien privačiu reikalu. Sakau – netikėkite tuo“, – teigė R. Barronas.
„Grįžkite prie mūsų Konstitucijos Pirmosios pataisos. Mes nenorime valstybinės religijos. To nenori nė vienas mūsų komisijos narys. To nenorėjo nė vienas Jungtinių Valstijų tėvų steigėjų“, – aiškino vyskupas.
„Tačiau kartu valdžia neturi imtis jokių veiksmų, kurie ribotų laisvą religijos praktikavimą“, – pabrėžė vyskupas. Pasak jo, daugelis komisijos rekomendacijų skirtos tam, kad žmonės aiškiai suprastų savo teises ir žinotų, kur kreiptis pagalbos, jei manytų, kad jų teisės buvo pažeistos.
Komisija taip pat rekomenduoja, kad kiekvienas valstybės pareigūnas, pareiškęs, jog jam pavaldus asmuo netinkamai reiškė religinius įsitikinimus, per 30 dienų pateiktų rašytinį paaiškinimą apie tariamą pažeidimą ir nurodytų, kokia Konstitucijos ar įstatymo nuostata jis grindžiamas.
Taip pat siūloma, kad Teisingumo departamentas, Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas bei Lygių užimtumo galimybių komisija parengtų informacinius plakatus „Žinok savo teises“, skirtus mokiniams, tėvams, valstybinių mokyklų mokytojams ir administratoriams, religiniams lyderiams, religinėms institucijoms, sveikatos priežiūros darbuotojams ir kariškiams.
Komisija taip pat siūlo šioms institucijoms įsteigti religijos laisvės pažeidimų karštąsias linijas ir interneto portalus, kad mokiniai, tėvai, mokytojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų gauti pagalbą.
„Daugelis žmonių galėtų kreiptis, jei manytų, kad jų religijos laisvei kyla grėsmė“, – sakė R. Barronas.
„Norime, kad žmonės tokiais atvejais kreiptųsi į teismus ir gintų savo teises. Norime, kad jie žinotų, jog turi draugų, kurie juos palaikys kovojant už šią teisę“, – pridūrė jis.
Komisija taip pat ragina skirti ir tvirtinti teisėjus, kurie yra parodę „drąsą, kai reikia nagrinėti religijos laisvės bylas iš esmės, o ne netinkamai vengti jas spręsti“.
Ataskaitoje taip pat siūloma panaikinti vadinamąją Johnsono pataisą – 1954 m. JAV mokesčių kodekso nuostatą, draudžiančią ne pelno organizacijoms, įskaitant religines institucijas, labdaros organizacijas ir universitetus, remti arba priešintis politiniams kandidatams.
Kadangi daugelyje komisijos viešųjų klausymų buvo nagrinėjamas antisemitizmas, rekomenduojama su šiuo reiškiniu kovoti užtikrinant pilietinių teisių įstatymų vykdymą, nagrinėjant patikimus pranešimus apie diskriminaciją ir smurtą bei stiprinant pilietinį švietimą.
Komisija taip pat ragina tęsti pastangas atkurti teisę išeiti į pensiją arba vėl stoti į karinę tarnybą tiems kariams, kurie dėl religinių įsitikinimų, susijusių su COVID-19 vakcina, neteko darbo, sveikatos draudimo, pensijų ar kitų socialinių garantijų.
Be to, rekomenduojama geriau koordinuoti religijos laisvės klausimų nagrinėjimą. Siūloma Teisingumo departamente įsteigti religijos laisvės darbo grupę, kuri stebėtų ir teiktų pirmenybę byloms, susijusioms su religijos laisvės apsauga, o Gynybos departamente supaprastinti ir patobulinti religinių išimčių taikymo tvarką.
Galiausiai komisija rekomenduoja įsteigti Prezidento religijos laisvės medalį ir „Pirmosios laisvės didvyrio“ apdovanojimus, kuriais būtų pagerbiami religijos laisvę ginantys amerikiečiai.
Ataskaitoje pažymima, kad šie apdovanojimai būtų skiriami amerikiečiams, kurie gina religijos laisvę ir atlieka nepakeičiamą vaidmenį saugant Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises.
