97 metų kardinolas Ernestas Simoni, kurį kankino Albanijos komunistinis režimas, birželio 23 d., dieną prieš 45-ąsias tariamų Medžiugorjės apsireiškimų metines, užkopė į Apsireiškimų kalną.
1981 m. birželio 24 d., Šv. Jono Krikštytojo iškilmės dieną, šeši jaunuoliai tvirtino pirmą kartą pamatę Švč. Mergelę Mariją ant Podbrdo kalno. Nuo to laiko dalis regėtojų teigia iki šiol kasdien gaunantys Dievo Motinos žinutes.
Po ilgai trukusio tyrimo 2024 m. Tikėjimo mokymo dikasterija patvirtino dokumentą Taikos Karalienė, kuriame pripažįstami Medžiugorjėje išryškėję dvasiniai vaisiai, konstatuojama, kad dėl tariamų žinučių nenustatyta kliūčių, tačiau nepateikiamas sprendimas dėl šių reiškinių antgamtinio pobūdžio.
Albanų kardinolui kopti padėjo „Cenacolo“ bendruomenės jaunuoliai – dalį kelio jie nešė jį neštuvuose. Vis dėlto dalį akmenuoto tako kardinolas įveikė pėsčiomis, nors tai pareikalavo nemažų pastangų. Pakeliui jis laimino žmones, kurie sustodavo jį pasveikinti. Pasiekęs kalno viršūnę, kardinolas prie Švč. Mergelės Marijos statulos sukalbėjo Rožinį, palaimino vandenį ir juo pašlakstė susirinkusią minią.
Piligriminės kelionės vaizdo įrašas, kurį paskelbė „Maria Vision Medjugorje“, liudija kardinolo ryžtą. Būdamas kunigas jis išgyveno komunistinę Envero Hodžos (Enver Hoxha), paskelbusio Albaniją „pirmąja ateistine valstybe pasaulyje“, diktatūrą.
Kunigas, du kartus nuteistas mirties bausme
1928 m. Trošanio kaime gimęs E. Simoni 1938–1948 m. rengėsi kunigystei pas pranciškonus. Tačiau kruvinas religinis persekiojimas sunaikino vienuolijos vyresniuosius, todėl mokslus jam teko tęsti slapta.
1956 m. jis buvo įšventintas kunigu Šv. Stepono katedroje Škodro–Pulto arkivyskupijoje. Po septynerių metų, 1963 m. gruodžio 24 d., atnašavęs Kūčių vakaro šv. Mišias, jis buvo suimtas keturių saugumo pareigūnų ir informuotas, kad bus pakartas. Jis buvo apkaltintas tuo, kad, esą popiežiaus Pauliaus VI nurodymu, aukojo šv. Mišias už neseniai nužudyto JAV prezidento Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) sielą.
Kaip vėliau pasakojo pats kardinolas, kalėjime mėginta jį įvilioti į spąstus – į kamerą buvo uždarytas kitas kalinys, pradėjęs kritikuoti Komunistų partiją. Tačiau diktatorių pasiekė žinia, kad kunigas kalėjime skelbė Evangelijos mokymą mylėti savo priešus, todėl mirties bausmė buvo pakeista 28 metų priverstinių darbų bausme. Visą tą laiką jis slapta aukojo šv. Mišias ir tęsė kunigiškąją tarnystę.
1973 m. E. Simoni antrą kartą buvo nuteistas mirties bausme, šįkart apkaltinus kurstymu sukilti. Tačiau jo naudai duoti parodymai neleido nuosprendžio nedelsiant įvykdyti, todėl jis kalėjime praleido dar 18 metų, iki pat išlaisvinimo 1981-aisiais.
Dar devynerius metus, iki komunistinio režimo žlugimo 1990 m., jis slapta tęsė pastoracinę tarnystę.
„Viešpats man padėjo tarnauti daugybei žmonių ir sutaikyti daugelį, išvarydamas neapykantą ir velnią iš žmonių širdžių“, – sakė E. Simonis 2016 m. spalį baigdamas savo liudijimą popiežiui Pranciškui.
Po mėnesio, 2016 m. lapkričio 19 d. vykusioje konsistorijoje, popiežius Pranciškus paskyrė jį kardinolu.
