Jungtinės Valstijos, tikėtina, 2026 finansiniais metais nepriims nė vieno krikščionio pabėgėlio iš šalių, kuriose krikščionys persekiojami labiausiai pasaulyje. Tai rodo organizacijų „Open Doors“ ir „World Relief“ duomenys apie krikščionių persekiojimą ir JAV pabėgėlių bei prieglobsčio politiką.
2026 finansiniais metais priimtų pabėgėlių iš 50 šalių, įtrauktų į „Open Doors“ Pasaulinį persekiojimo sąrašą, skaičius sumažėjo iki nulio. Iš vienos į sąrašą įtrauktos šalies buvo perkelti tik trys pabėgėliai, tačiau nė vienas jų nepriklausė religinei mažumai. Todėl labai tikėtina, kad šiais finansiniais metais į JAV nebus perkelta nė vieno pabėgėlio, patiriančio religinį persekiojimą.
„Jungtinės Valstijos iš esmės užvėrė šias „auksines duris“, – pareiškė „World Relief“ vykdomasis direktorius Myalas Greene’as (Majalas Grinas). „Auksinių durų“ metafora siejama su ant Laisvės statulos postamento esančiu eilėraščiu apie žmones, trokštančius „laisvai kvėpuoti“.
Kritikos sulaukė Donaldo Trumpo administracijos sprendimas 2025 m. sausį sustabdyti pabėgėlių perkėlimą, taip pat griežta politika prie pietinės JAV sienos. Nors 2026 finansiniais metais į šalį pabėgėlių buvo priimta, administracija pirmenybę teikė baltiesiems pietų afrikiečiams, kuriuos ji vadina „neteisingos rasinės diskriminacijos aukomis“.
Prieglobsčio prašymų patenkinimo rodiklis tarp žmonių iš Pasaulinio persekiojimo sąrašo šalių sumažėjo nuo 58 proc. 2023 finansiniais metais iki 10 proc. 2026 finansiniais metais.
„Open Doors“ skaičiuoja, kad visame pasaulyje persekiojimą patiria apie 388 mln. krikščionių – maždaug vienas iš septynių pasaulio krikščionių. Organizacijos vadovas Ryanas Brownas (Rajanas Braunas) pabrėžė, kad didėja tiek persekiojimo mastas, tiek jo sunkumas. Užsachario Afrikoje toliau daugėja smurtinio krikščionių persekiojimo apraiškų, o tokiose šalyse kaip Kinija sparčiai plečiamas skaitmeninis krikščionių bendruomenių sekimas.
„Open Doors“ skaičiuoja, kad visame pasaulyje persekiojimą patiria apie 388 mln. krikščionių – maždaug vienas iš septynių pasaulio krikščionių.
Brownas pabrėžė, kad kalbama ne apie ekonominę migraciją ar bendrą sienų saugumo politiką. „Šioje ataskaitoje kalbama būtent apie tuos žmones, kurie pagrįstai baiminasi dėl savo gyvybės ir saugumo dėl krikščioniško tikėjimo ir tapatybės“, – aiškino jis.
Pasak Browno, krikščionys turėtų atskirti sienų saugumo ir ekonominės migracijos klausimus nuo religinio persekiojimo. Jis taip pat nemano, kad pabėgėlių perkėlimo programos išplėtimas pakenktų JAV sienų saugumui. „Dažnai […] baiminamės, kad vos pravėrus duris plūstelės didžiulis atvykstančiųjų srautas. Tačiau patirtis rodo, kad taip paprastai nenutinka“, – teigė jis.
Brownas pažymėjo, kad nuo persekiojimo bėgančių prieglobsčio prašytojų yra palyginti nedaug – kalbama apie „tūkstančius atvejų“, o ne apie „milijonus“. Jis taip pat priminė, kad per Bažnyčios istoriją persekiojimų priversti išvykti krikščionys neretai tapdavo Evangelijos skleidėjais ir prisidėdavo prie dvasinio atgimimo kitose pasaulio vietose.
Žvelgdamas į 2027 finansinius metus, Greene’as pripažino nesitikintis reikšmingo dabartinės politikos pakeitimo. „World Relief“ advokacijos ir politikos viceprezidentas Matthew Soerensas (Metju Sorensas) išreiškė viltį, kad Trumpas sugrąžins per pirmąją kadenciją taikytą politiką, kai pabėgėlių atrankos procese buvo teikiama pirmenybė nuo religinio persekiojimo bėgantiems žmonėms.
