Būsimoji rezistentė Virginija Marija Vosyliūtė gimė 1936 m. liepos 29 d. Kaune, pedagogų šeimoje. Šiemet minime V. M. Vosyliūtės 90-ies metų sukaktį. Jos tėvas, Jonas Vosylius, baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultetą, dirbo mokytoju, vėliau dėstė lotynų kalbą Kauno medicinos institute. Motina, Julija Vosylienė baigusi to paties universiteto Humanitarinį fakultetą, dirbo prancūzų ir lietuvių kalbų mokytoja.
1954 m. V. Vosyliūtė baigė Marijampolės vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Baigusi geologijos studijas, 1959 m. įgijo inžinierės geologės kvalifikaciją.
1959-1963 m. ji dirbo Altajaus krašto geologinėje ekspedicijoje. Grįžusi į Lietuvą, 1963-1971 m. dirbo Geologijos valdyboje prie LSSR Ministrų Tarybos. 1971-1986 m. buvo Sąjunginio mokslinio tyrimo instituto „Termoizoliacija” mokslinė bendradarbė, o 1986 -1988 metais vėl dirbo Geologijos valdyboje.
Kartu su bendradarbiais Juozu Prapiesčiu, Liudu Dambrausku, Birute Burauskaite ir kitais „Termoizoliacijos” instituto darbuotojais Virginija kopijavimo aparatu „Era” daugino ir platino lietuvių išeivijoje išleistas knygas (Juozo Kviklio „Mūsų Lietuva”, Stasio Ylos „Žmonės ir žvėrys Dievų miške”, Antano Maceinos, Juozo Girniaus ir kt. filosofijos veikalus ). Ji taip pat daugino ir platino iš kun. Mykolo Dobrovolskio, kun. Prano Račiūno ir kitų pasiskolintus prieškario istorijos ir filosofijos leidinius, rusų emigrantų žurnalų straipsnius.
1974-1978 m. Virginija Vosyliūtė iš rankraščių spausdino politinių kalinių ir tremtinių atsiminimus, tarp jų Kazimiero Skebėros, Juozo Keliuočio, Alfonso Andriukaičio ir kitų autorių tekstus. Ji tarpininkavo tarp straipsnių autorių ir pogrindinio leidinio „Perspektyvos” leidėjų. Kartu su Algirdu Patacku ir Juozu Prapiesčiu parengė ir išleido du pogrindinio literatūros almanacho „Pastogė” numerius.
Virginija Vosyliūtė su bičiulėmis ir bendražygėmis lanko žymų žurnalistą, rašytoją, vertėją, 1931 – 1940 m. kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėją ir redaktorių bei buvusį politinį kalinį Juozą Keliuotį. Iš kairės inžinierė Birutė Burauskaitė, architektė Zita Vanagaitė, inžinierė Vanda Urbonaitė, matematikė Aldona Katkauskaitė ir geologė Virginija Vosyliūtė, viduryje sėdi Juozas Keliuotis
,
Vilnius, 1978 m. liepos 5 d. Fotografės Onos Pajedaitės nuotrauka.
Iš Vandos Urbonaitės asmeninio archyvo
Dėl šios veiklos V. Vosyliūtė pateko į KGB akiratį: 1977 m. vasario 18 d. jai užvesta operatyvinio patikrinimo byla (DOP) Nr. 1287. Vykdydama KGB nurodymus, „Termoizoliacijos“ instituto administracija jai skyrė minimalų atlyginimą ir per penkiolika nepriekaištingo darbo metų jo nepadidino.
1979 m. rugpjūčio 6 d. V. Vosyliūtės bute Vilniuje buvo atlikta krata, o ji pati nuvežta į KGB būstinę ir tris paras tardoma. Neišgavę reikiamų parodymų, KGB tardytojai ją paleido. Keturias valandas trukusios kratos metu buvo paimta rusiška spausdinimo mašinėlė, rankraščiai, mašinraščio tekstai, A. Šapokos „Lietuvos istorija”, J. Girniaus „Žmogus be Dievo“ ir kitos. knygos
1979 m. rugpjūčio 9 d. dar viena krata buvo atlikta jos darbovietėje – „Termoizoliacijos“ institute. 1981 m. V. Vosyliūtei gydantis onkologinėje ligoninėje, KGB darbuotojai apklausinėjo gydytojus ir domėjosi jos sveikatos būkle, tikslinosi ligos diagnozę.
1986 m. dėl nuolatinio psichologinio spaudimo, V. Vosyliūtė buvo priversta pakeisti darbovietę. Iki 1988 m. ji dirbo Lietuvos geologijos valdyboje moksline sekretore.
1988 m. V. Vosyliūtė kartu su bendraminčiais įkūrė „Sąjūdžio komisiją stalinizmo nusikaltimams tirti“ir aktyviai dalyvavo jos veikloje. 1989 m., Lietuvos TSR mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutui patvirtinus mokslinę temą „Demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1940-1941 m.”, V. Vosyliūtė tapo šio tyrimo vadove. 1991 m., „Sąjūdžio komisiją stalinizmo nusikaltimams tirti“ pertvarkius į Represijų Lietuvoje tyrimo centrą (toliau – RLTC) prie Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto, V. Vosyliūtė iki 1992 liepos mėn. vadovavo šiam centrui.
1992 m. ji buvo viena iš RLTC išleisto leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas. l939-1941.” 1-o tomo sudarytojų, taip pat įvadinių straipsnių „Bolševikinės teisinės sistemos bruožai,” „Represijos po Lietuvos aneksijos”, „Masinis 1941 m. birželio trėmimas ir žudynės karui prasidėjus” autorė.
Virginija Vosyliūtė (artimųjų vadinta Gina), 1992 m. liepos mėn. išėjusi į pensiją, gyveno Vilniuje. Draugų ir bendražygių prisiminimuose ji apibūdinama kaip tvirto charakterio ori asmenybė, pasižymėjusi subtiliu pasaulio grožio ir darnos pajautimu. Ji labai mėgo skaityti grožinę ir istorinę literatūrą, klausytis geros muzikos. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens gyvendavo savo sodyboje Preiloje.
Virginija Vosyliūtė mirė 2001 m. balandžio 21 d. Palaidota Romainių kapinėse Kaune.
