Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė kaltinimus, kad jo šalies valdžia persekioja krikščionis. Pasak jo, Ukrainoje užtikrinama religijos laisvė, o šalies religinę politiką kritikuojantis amerikiečių komentatorius Tuckeris Carlsonas (Takeris Karlsonas) tikriausiai niekada nėra lankęsis Ukrainoje ir nežino tikrosios padėties.
Tai V. Zelenskis pareiškė spalio 31 dieną laidos „This Week on Capitol Hill“ vedėjui Tony Perkinsui (Toniui Perkinsui) duotame interviu. Ukrainos prezidentas suabejojo, kaip T. Carlsonas gali vertinti religinį gyvenimą šalyje, kurioje pats, jo manymu, nėra buvęs.
„Mes esame labai laisvi“, – pareiškė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukrainoje veikia didžiausia Europoje religinių organizacijų taryba, kurios nariai kas mėnesį susitinka prezidento kanceliarijoje. Prezidentas teigė, kad taryba aptaria iškilusias problemas, humanitarinės pagalbos teikimą, Rusijos pajėgų sunaikintus pastatus ir atvejus, kai dvasininkai buvo kankinami ar įkalinami.
V. Zelenskio teigimu, prie vieno stalo susėda krikščionių, žydų, katalikų ir musulmonų atstovai. Kalbėdamas apie buvusį televizijos „Fox News“ laidų vedėją T. Carlsoną, prezidentas pareiškė, kad šis „nežino, kas vyksta Ukrainoje“, ir pasiūlė jam atvykti pačiam įsitikinti, ką sunaikino Rusija ir kaip šalyje elgiamasi su skirtingų tikėjimų bei tautybių žmonėmis.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šalyje gyvena daugelio tautybių žmonės, todėl jos gynyba priklauso nuo visų gyventojų vienybės. Pasak jo, Ukraina gali apsiginti tik tuomet, jei skirtingų tautybių žmonės veiks išvien.
T. Carlsonas anksčiau kaltintas Rusijos propagandos skleidimu
2023 metais Jungtinėse Valstijose veikiantis Stačiatikių viešųjų reikalų komitetas (Orthodox Public Affairs Committee), ginantis stačiatikių bendruomenių interesus visame pasaulyje, pasmerkė T. Carlsono pasisakymus apie krikščionių persekiojimą Ukrainoje. Komentatorius šią temą iškėlė De Moine, Ajovos valstijoje, vykusiame šeimos politikos lyderių susitikime.
Tuomet T. Carlsonas paklausė buvusio JAV viceprezidento Mike’o Pence’o (Maiko Penso), ar šis per 2023 metų birželį vykusį susitikimą su V. Zelenskiu domėjosi krikščionių padėtimi Ukrainoje. M. Pence’as buvo išreiškęs paramą JAV pagalbai Ukrainai, kad ši galėtų atremti Rusijos invaziją. Stačiatikių viešųjų reikalų komitetas apkaltino T. Carlsoną skleidžiant „Rusijos propagandą“.
V. Zelenskis: Rusija nužudė apie 120 religinių bendruomenių atstovų
Šeštadienio interviu T. Perkinsas pasakojo, kad rugpjūtį lankėsi Ukrainoje, kur susitiko su religinių organizacijų tarybos atstovais ir V. Zelenskiu. Pasak laidų vedėjo, Ukrainos nepriklausomybės dieną jis meldėsi už prezidentą ir savo akimis įsitikino, kad šalyje gerbiama religijos laisvė. V. Zelenskis atsakė, kad šioje veikloje dalyvauja tūkstančiai žmonių, kurie gerbia vieni kitus.
Pokalbio metu T. Perkinsas taip pat priminė kaltinimus, kad Rusijos kariai okupuotose Ukrainos teritorijose sulaikė ir kankino krikščionių pastorius bei perėmė bažnyčių kontrolę. V. Zelenskio teigimu, Rusijos pajėgos nužudė apie 120 religinių bendruomenių atstovų. Prezidentas šiuos nužudymus pavadino tyčiniais išpuoliais prieš žmones ir maldos namus.
Padėkojo Melaniai Trump už pagalbą siekiant paliaubų
V. Zelenskis taip pat padėkojo JAV pirmajai poniai Melaniai Trump (Melanijai Tramp) už pagalbą derantis dėl vietinių paliaubų Rusijos okupuotame Oleškų mieste. Pasak jo, penktadienį į miestą pradėta gabenti humanitarinė pagalba, o civiliai gyventojai pradėjo iš jo išvykti.
Ukrainos prezidentas sakė, kad Ukrainos komanda kartu su partneriais iš JAV atgabeno medicininės įrangos. Norintys išvykti gyventojai, pasak jo, išgabenami į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.
V. Zelenskis priminė, kad Ukraina 2025 metų pradžioje ir dar ne kartą vėliau pritarė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) raginimui besąlygiškai nutraukti ugnį. Pasak Ukrainos vadovo, Rusija atmetė visus pasiūlymus, įskaitant siūlymus nutraukti smūgius energetikos objektams ir sustabdyti kovinius veiksmus jūroje. Jis pridūrė, kad Kyjivas pritartų ir naujoms panašioms iniciatyvoms, jeigu jas pasiūlytų Vašingtonas.
Prezidentas taip pat pranešė, kad per Osle vykusį susitikimą JAV tarpininkai pasiūlė lapkritį Abu Dabyje surengti Ukrainos, Rusijos ir JAV techninio lygmens derybas. Kaip galimas susitikimo laikotarpis buvo nurodytos lapkričio 6–10 dienos, tačiau V. Zelenskis neatmetė, kad dėl problemų Artimuosiuose Rytuose derybų vieta ir data gali keistis.
Ukrainos įstatymas dėl su Maskva susijusių religinių organizacijų
2024 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, draudžiantį Rusijos Stačiatikių Bažnyčios veiklą ir numatantį galimybę nutraukti su ja susijusių religinių organizacijų veiklą. Šis įstatymas palietė ir Ukrainos Stačiatikių Bažnyčią (USB), istoriškai turėjusią ryšių su Maskvos patriarchatu. 2022 metų gegužę USB paskelbė nutraukianti šiuos ryšius, protestuodama prieš Rusijos pradėtą karą.
Ukrainos pareigūnai kaltino USB veikiant Rusijos Stačiatikių Bažnyčios interesais. Pastarosios vadovas patriarchas Kirilas Rusijos invaziją buvo pavadinęs „šventu“ karu. Įstatymas nebuvo taikomas Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai, kuri 2019 metais sulaukė daugelio pasaulio stačiatikių vadovų pripažinimo. V. Zelenskis įstatymą palaikė kaip žingsnį „dvasinės nepriklausomybės“ link.
Ukrainos valdžia taip pat kaltino USB skleidžiant Rusijos propagandą, o kai kuriuos jos dvasininkus sulaikė dėl įtarimų šnipinėjimu. Bažnyčios gynėjai šiuos kaltinimus vadino nepagrįstais. Ukrainos Bažnyčių taryba, atstovaujanti daugumai šalies religinių bendruomenių, palaikė įstatymą ir tuo metu teigė, kad Rusijos pajėgos nužudė dešimtis dvasininkų bei sunaikino šimtus bažnyčių.
Įstatyme buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį religinės bendruomenės turėjo galimybę nutraukti ryšius su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia. Praėjus devyniems mėnesiams nuo įstatymo paskelbimo, atsakingai valstybės institucijai suteikta teisė kreiptis į teismą dėl organizacijų, kurių sąsajos su Rusijos Bažnyčia buvo nustatytos, veiklos nutraukimo.
Įstatymo kritikai kaltina valdžią kišimusi į Bažnyčios reikalus
Vienas įstatymo kritikų, JAV tyrimų instituto „Discovery Institute“ Žmogaus išskirtinumo centro (Center on Human Exceptionalism) vadovas Wesley J. Smithas (Veslis Dž. Smitas), tuo metu pareiškė, kad valstybė neturėtų spręsti, kuri Bažnyčia yra teisėta. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Kirilas dar 2023 metais vykusį balsavimą dėl šio teisės akto pavadino „radikalių politikų“ darbu.
Iki 2024 metų sausio Ukrainos valdžios institucijos buvo sulaikiusios 68 kunigus ir vieną USB vadovų, metropolitą Pavelą. Ukrainoje patriarchas Kirilas buvo paskelbtas ieškomu asmeniu. Šalies saugumo tarnybos tyrėjai taip pat vykdė tyrimus dėl dešimčių kunigų ir atliko kratas Bažnyčios objektuose.
JAV Hadsono instituto (Hudson Institute) Religijos laisvės centro (Center for Religious Freedom) vadovė Nina Shea (Nina Šėja) tuo metu teigė, kad veiksmai prieš USB galbūt yra pernelyg griežti, tačiau, jos nuomone, juos pateisina patriarcho Kirilo parama Rusijos karui.
USB advokatas Bobas Amsterdamas savo ruožtu interviu T. Carlsonui tvirtino, kad Ukrainos valdžia dėl politinių priežasčių nusitaikė į šią Bažnyčią.
