Žmonės sako, kad jeigu varlę vandenyje kaitinsime iš lėto, ji nepabėgs, o išvirs nesipriešindama. Štai tokią dalią mums, taip žingsnelis po žingsnelio, ar iš neišmanymo, o gal tyčia jau senokai ruošia dalis politikų, Nacionalinis (?) transliuotojas kartu su kita dominuojančia leftistine, LGBT-istine ar kitokia komunistine, Lietuvoje ir Europos Sąjungoje tarpstančiąja propagandine žiniasklaida. Europos Sąjunga Lietuvoje dar ją „palaisto“ gausia parama per atseit demokratinius fondelius.
Gimstamumo padėtis Lietuvoje ir ES senai yra prasta ir toliau vis blogėjanti. Dabar jau ji tragiška. Skubiai reikia ją taisyti. Bet jokių sprendimų nėra, greičiau yra priešingai. Kaip kad pavyzdžiui nutiko su priimtu „veterinariniu“ moterų pagalbinio apvaisinimo įstatymu, skatinančiu vieno vaiko politiką ir pažeidžiančio vaiko teisę žinoti kas jo tėtis. Tai pasekmė iš komunistų Karlo Markso ir Vladimiro Lenino manifestų išaugusios, sumaniai įgyvendinamos LGBT ideologijos, kurią kai kas vadina leftistine, o amerikonai – komunistine.
Kaip gi mus iš lėto „verda“? Daromi nuoseklūs „maži žingsneliai“ „pažangų“ požiūrį į šeimą diegiant įstatymuose, ES parlamento ir komisijos sprendimuose, Pasaulio Sveikatos organizacijoje dokumentuose ir t.t., kad tokie veiksmai liktų nepastebėti, ne tokie ir baisūs, kad niekas per daug neišsigąstų. O kai jau didžioji dalis žmonių pamatė, kad tai negerai, tada pasitelkta kitokia, „nujautrinanti anestezija“.
Taigi mūsuose leftistinė propaganda kaitina mūsų galvas „garbačiauskaitėmis“, „žemaitaičiais“, kvaršina jas žiniasklaidos šnekoriai, kurie mėgina pakeisti tikrus mokslininkusir mano, kad kažką supranta apie mokslines disertacijas. Ji platina influencerių „pamąstymus“ apie „tikras gyvenimo“ vertybes, pastiprindama „diskusijomis“ apie žmogaus žemutinę kūno dalį.
Nacionalinis transliuotojas padūsauja kartais, bet kartu nuosekliai mėgina įrodyti, kad vyro ir moters šeima nevisai gera ir neatitinka laiko dvasios, o štai kitokios sudėties šeimos tai „tikrai geros“. O kitokias nuomones visomis išgalėmis stengiasi nutylėti. Nes kitokie gali varlei parodyti tą katilą šildančią ugnį.
Socialinė ministerija, iš esmės imituodama demografinę veiklą, pakrapnoja pinigėlių su šeimomis dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms socialiniai šeimų veiklai. O tuo tarpu priešingos krypties atstovams ministerija yra žymiai dosnesnė. Ji tai daro nors puikiai supranta, kad smulkiais projektukais gali šiek tiek padėti, bet išspręsti nieko negali, kaip nutiko ES. Tokią politiką palaiko ir save krikščionių sekėjais laikanti opozicinė konservatorių partija savo Vilniaus mero Valdo Benkunsko lūpomis džiaugsmingai „palaimindama“ LGBT paradą Vilniuje.
Žodžių jau apie gimstamumą ir demografiją yra, bet tikro supratimo ką daryti beveik nėra. Apie tautos išmirimą bijoma kalbėti, nes išaiškės laibai liūdna padėtis. Kaip atrodys, kai žiniasklaida savo dienos naujienas pradės bloga naujiena, kad Lietuvoje dėl žemo gimstamumo per dieną išmirė 52 žmones? O juk tai realybė…
Beje, prie „virimo proceso“ užmaskavimo atrodo prisideda žiniasklaida, kviesdama, reikia ar nereikia, „šnekorius“, dažnai neturinčiais ką pasakyti, bet noriai besidalinančius savo „pamąstymais“ apie karą Ukrainoje. Taip sąmoningai ar ne bukina žmonių klausą ir žmonės vis mažiau kreipia dėmesį į realią Rusijos grėsmę. ES procesai vyksta panašiai. Bet man tai menka paguoda. Nuo to, kad kaimyno tvartas dega, man nelengviau.
Apie tautos išmirimą bijoma kalbėti, nes išaiškės laibai liūdna padėtis.
Taigi, nori mus lėtai „išvirti“, mums nekreipiant dėmesio nuo tragiško gimstamumo problemų. O ar mes to norime? Neabejoju, kad ne. Bet kodėl leidžiame?
Neturėkime iliuzijų, kad be be aiškaus supratimo ir garsiai ištartų žodžių apie tai, kad šeima yra kuriama vyro ir moters, o ne kokia nors kita išgalvota sudėtimi, jokio esminio gimstamumo didėjimo nepaskatinsime. Be pagarbos tokiai šeimai atstatymo nebus nieko. Socialiniai projektai gerai, bet jie tik kompresas sunkiai sergančiam ligoniui. Be teikiamo prioriteto šeimos kūrimui, o ne karjerai, nieko nebus. Jeigu vaikai negims žymiai anksčiau, ne tik sulaukus 30 metų, nieko nebus.
Tokiam supratimui nereikia pinigų, reikia mūsų valios ir sveiko proto. Valstybė gi galėtų ne tik pritarti, bet ir paskatinti. Rimtų demografų teikiamos išvados sako, kad reikia ankstinti pirmo vaiko šeimoje gimimą ir mūsų valioje to įgyvendinimo pareikalauti. Yra daug pasaulyje išbandytų pasiteisinusių ir nepasiteisinusių priemonių skatinti gimstamumą. Lietuvai atsigauti reikia sisteminio plano, o ne įstatymo pataisėlės ar popierinio projekčiuko. Tai gali mūsų šeimas ištraukti iš lėtai „kaitinamo puodo“ ir perkelti į gaivų gyvybės šaltinio vandenį.
Tai šalia gynybos prioritetų, šis turi būti esminis klausimas visur – ir visuose rinkimuose ir forumuose. Visi kiti klausimai yra svarbūs, bet tik po šių. Nes kam tas mūsų galimai sukauptas gėris ir karjeros žavesys bus reikalingas ir įdomus, jeigu mes „išmirsime“ ar bus sunaikinta mūsų valstybės?
Tikrai yra žmonių, kurie visą tai supranta. Žiūrėkime ką partijos deklaruoja ir ką realiai daro šiuo klausimu. Pasaulis jau mėgina vertybiniai atsitiesti, grįžti prie pamatinių vakarų civilizaciją sukūrusių krikščioniškų vertybių, tai vyksta nuo JAV iki Europos šalių. Lietuva palyginus dar miega.
Reikalaukime iš politikų ir partijų aiškaus apsisprendimo. Žiūrėkime, ar jų pozicija aiški. Jeigu ne, vadinasi jie nieko iš esmės nedarys , t. y. viskas bus po senovei. O kaip bus, jeigu politinių komandų daugumą sudarys „varlės virintajai“, kiekvienam nesunku suprasti. Vargu ar jie pasikeis, juo labiau, kad tokių vertybių propaganda jiems atneša daug konkrečių „vertybių“. Telkimės tie, kurie supranta, nebeturime laiko kvailystėms ir politiniams skandaliukams.
