Somalilande, autonominiame Somalio šiaurės regione, kuris 1991 m. paskelbė nepriklausomybę, penkių vaikų tėvas, vietos šaltinių teigimu, mirė po to, kai jį dėl atsivertimo į krikščionybę nunuodijo musulmonai artimieji.
42 metų Sharifas Ali (Šarifas Alis) į krikščionybę atsivertė šių metų balandį viename neatskleistame Somalilando mieste. Somalilandas yra iš dalies pripažinta valstybė, besiribojanti su Somaliu, Džibučiu ir Etiopija.
Šaltinių teigimu, vyras buvo apnuodytas liepos 5 dieną, o po dviejų dienų, liepos 7-ąją, mirė.
Vietos pogrindinės krikščionių bendruomenės nariai pasakojo, kad artimieji ėmė įtarti jo slaptą tikėjimą pastebėję, jog jis dažnai priima svečius savo namuose ir nebedalyvauja penktadienio pamaldose mečetėje. Giminaičiai pakvietė jį į šeimos susibūrimą, kuriame ėmė klausinėti apie tokį elgesį ir pareiškė, kad kaimynai girdėjo jo namuose skambant krikščioniškas giesmes.
Pasak vieno krikščionių lyderio, Sharifas Ali į kaltinimus neatsakė ir viso pokalbio metu tylėjo. Po bendro šeimos valgio jis grįžo namo, o tą pačią naktį smarkiai sunegalavo – pradėjo vemti ir viduriuoti. Žmona jį nuvežė į ligoninę.
Ligoninėje vyras pogrindinės Bažnyčios vadovui tyliai pasakė: „Prašau prieik arčiau – nenoriu kalbėti garsiai. Apgailestauju, kad viešai neišpažinau savo tikėjimo Jėzumi kaip savo asmeniniu Gelbėtoju. Jei mirsiu, džiaugiuosi, nes įtikėjau į Jėzų.“
Sharifas Ali mirė po dviejų dienų. Jis paliko žmoną ir penkis vaikus, kuriems yra 17, 14, 9, 6 ir 4 metai. Vietos krikščionys pasakojo, kad prieš atsiversdamas jis ilgai ieškojo dvasinio kelio ir bendravo su pogrindinės Bažnyčios tikinčiaisiais. Kaip ir kiti Somalilando krikščionys, jis savo tikėjimą slėpė, nes už islamo išsižadėjimą gali grėsti mirties bausmė.
Bendruomenės nariai prisiminė Sharifą Ali kaip atjaučiantį žmogų, kuris ragino pagarbiai elgtis su krikščionimis ir tyliai rėmė pogrindinę Bažnyčią. Jis priimdavo tikinčiuosius savo namuose, dalydavosi maistu, juos drąsindavo ir, kiek galėdamas, teikdavo jiems praktinę pagalbą, nors tai kėlė pavojų jo paties gyvybei. Vienas krikščionis sakė, kad jo namai buvo vieta, kur tikintieji galėjo patirti draugystę ir svetingumą aplinkoje, kurioje daugelis gyveno bijodami atstūmimo ir persekiojimo.
Vienas pogrindinės Bažnyčios vadovų pagerbė velionio pasiaukojimą: „Gerbiame jo tylų tikėjimą Jėzumi ir pasiaukojamą tarnystę. Iš jo gavome daug dovanų ir patyrėme jo dosnų svetingumą. Tegul jis ilsisi ramybėje su gyvuoju Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.“ Krikščionys teigė ir toliau besimeldžiantys už jo šeimą bei visus Somalio tikinčiuosius, kurie savo tikėjimą praktikuoja slapta.
Somalilando konstitucijoje islamas įtvirtintas kaip valstybinė religija, o šariatas yra vienas pagrindinių teisės šaltinių. Pagal regione taikomą islamo teisę už islamo išsižadėjimą gresia mirties bausmė.
Somalis nepripažįsta Somalilando nepriklausomybės ir laiko jį viena iš savo federalinių teritorijų.
Organizacijos „Open Doors“ 2026 m. sudarytame 50 šalių, kuriose krikščionys patiria didžiausią persekiojimą, reitinge Somalis užėmė antrąją vietą.
Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad į krikščionybę atsivertę musulmonai šalyje nuolat susiduria su šeimų spaudimu, izoliacija ir persekiojimu.
