Nepriklausomas tyrimas atskleidė, kad du Šventojo Kryžiaus kongregacijos kunigai – Thomasas Kingas (Tomasas Kingas) ir Davidas Porterfieldas (Deividas Porterfildas) – dirbdami Notr Damo universiteto bendrabučių vadovais 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose seksualiai išnaudojo studentus. Tyrimas taip pat parodė, kad abu dvasininkai po darbo universitete tęsė netinkamą elgesį parapijose.
Gegužės 28 d. universitetas paskelbė išorinio tyrimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad kunigas Kingas demonstravo „seksualinio išnaudojimo atvejus ir sistemingą išnaudojamojo pobūdžio elgesį“. 1980–1997 m. jis vadovavo vyrų bendrabučiui „Zahm Hall“, o vėliau tarnavo parapijose Fort Veino–Saut Bendo ir Kalamazu vyskupijose.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjama kunigo Porterfieldo veikla. Jis 9-ojo dešimtmečio pradžioje vadovavo vyrų bendrabučiui „Sorin Hall“, vėliau dirbo kitose universiteto pareigose. 1986 m. jis tyliai paliko universitetą po kaltinimų seksualiniu išnaudojimu ir buvo išsiųstas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau 1988 m. grįžo į regioną ir tęsė tarnystę parapijose.
Tyrėjai nustatė, kad abu kunigai naudojosi savo dvasiniu autoritetu ir galimybe tiesiogiai bendrauti su studentais, kad vykdytų seksualinį išnaudojimą. Ataskaitoje pažymima, jog nors Notr Damo universitetas deklaravo ryžtą kovoti su dvasininkų piktnaudžiavimu, praktinis šių problemų sprendimas buvo nenuoseklus.
Vienu svarbiausių trūkumų įvardytas nepakankamas universiteto ir Šventojo Kryžiaus kongregacijos bendradarbiavimas. Dėl informacijos stokos, netinkamo dokumentų tvarkymo ir priežiūros spragų nebuvo laiku pastebimi pasikartojantys skundai ir vis sunkesni kaltinimai.
Tyrimas buvo pradėtas praėjusį rudenį Notr Damo universiteto prezidento kunigo Roberto A. Dowdo (Roberto A. Daudo) ir universiteto valdybos pirmininko Johno Veihmeyerio (Džono Veimejerio) iniciatyva. Tyrimui vadovavo buvusi seksualinių nusikaltimų prokurorė Helen Cantwell (Helen Kantvel). Buvo apklaustas 101 asmuo ir išanalizuota daugiau kaip 1 tūkst. dokumentų.
Ataskaitoje detaliai aprašoma vadinamoji „svėrimo schema“, kurią taikė kunigas Kingas. Pasak liudytojų, jis liepdavo studentams nusirengti, neva tikrindamas jų svorį, laistydavo juos vandeniu nuogus, netinkamai liesdavo, fotografuodavo grupines nuogų studentų nuotraukas ir pamažu ruošdavo juos vėlesniam išnaudojimui. Kai kuriems studentams jis siūlydavo privilegijas, pavyzdžiui, palankius rekomendacinius laiškus, o kitais atvejais pasitelkdavo grasinimus.
Tyrėjai nustatė patikimų duomenų apie mažiausiai 15 buvusių studentų, patyrusių šią „svėrimo schemą“, tarp jų šešis Šventojo Kryžiaus koledžo studentus. Ataskaitoje pažymima, kad „Zahm Hall“ bendrabutyje buvo susiformavusi seksualizuota aplinka, kurioje ribos tarp tinkamo ir netinkamo elgesio dažnai būdavo ignoruojamos. Tyrėjų teigimu, tokią atmosferą toleravo ir skatino pats kunigas Kingas.
Ataskaitoje taip pat pateiktas pasakojimas apie kunigo Kingo elgesį Šv. Morkaus parapijoje Nailse, Mičigano valstijoje. Vienas parapijietis teigė, kad po išpažinties kunigas liepė jam nusivilkti marškinius, apšlakstė švęstu vandeniu, sugriebė už kirkšnių ir pasiūlė kartu žiūrėti pornografinius filmus. Nors nukentėjusysis apie tai nepranešė, vėliau du buvę Notre Damo universiteto studentai kreipėsi į Kalamazu vyskupiją, kuri perdavė informaciją teisėsaugai.
Ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad kunigas Porterfieldas, nepaisant ne vieno kaltinimo seksualiniu netinkamu elgesiu, daugelį metų ir toliau turėjo prieigą prie Notr Damouniversiteto bendruomenės. Tyrimo pabaigoje rekomenduota universitetui savarankiškai nagrinėti visus skundus prieš dvasininkus, stiprinti bendradarbiavimą su Šventojo Kryžiaus kongregacija, gerinti informacijos apsikeitimą, dokumentų tvarkymą, mokymus ir švietimą seksualinio išnaudojimo prevencijos srityje.
