Anglų rašytojas, teologas ir krikščionių mąstytojas Osas Guinnessas (Osas Ginisas) buvo apdovanotas 38-ąja kasmetine Williamo Wilberforce’o premija, kurią skiria organizacija „The Colson Center for Christian Worldview“. Apdovanojimu įvertinti dešimtmečiai jo darbo, padedant krikščionims suprasti savo pašaukimą visuomenėje, vis labiau tolstančioje nuo krikščioniškų vertybių.
J. Stonestreeto teigimu, O. Guinnessas, kaip ir Williamas Wilberforce’as, Francisas Schaefferis bei Chuckas Colsonas, padeda Bažnyčiai aiškiai suprasti dabarties iššūkius, remiantis praeities pamokomis ir krikščioniška ateities viltimi.
Praėjusiais metais O. Guinnessas kartu su „The Colson Center“ ir „Focus on the Family“ dalyvavo kuriant dokumentinį filmą „Truth Rising“, skirtą jo pasaulėžiūrai ir gyvenimo darbui. Per savo karjerą jis parašė daugiau kaip 30 knygų, buvo vienas iš „Trinity Forum Society“ steigėjų, dirbo kviestiniu mokslininku Vudrou Vilsono tarptautinių studijų centre ir Brukingso institute.
Premija pavadinta britų politiko vardu, kurio krikščioniško tikėjimo įkvėpta veikla galiausiai lėmė transatlantinės vergų prekybos panaikinimą. J. Stonestreetas pabrėžė, kad O. Guinnessą ir W. Wilberforce’ą sieja gebėjimas suprasti, kas konkrečiu istoriniu momentu yra svarbiausia.
O. Guinnessas gimė 1941 m. Kinijoje, kur jo tėvai tarnavo medicinos misionieriais. Vaikystėje jis išgyveno 1943 m. Henano badą, nusinešusį milijonus gyvybių, tarp jų ir dviejų jo vyresniųjų brolių. Vėliau jis matė Kinijos komunistinės revoliucijos kulminaciją, Mao Dzedungo režimo pradžią ir 1951 m. kartu su šeima buvo priverstas palikti šalį dėl komunistų spaudimo.
Sugrįžęs į Angliją, O. Guinnessas studijavo Londone ir Oksforde. Didelę įtaką jo mąstymui padarė studijos Franciso Schaefferio įkurtoje „L’Abri“ bendruomenėje Šveicarijoje. Pats O. Guinnessas šią patirtį yra pavadinęs revoliucine, padėjusia jam suprasti savo kartos vietą istorijoje.
F. Schaefferis 1968 m. knygoje „The God Who Is There“ perspėjo apie Vakarų civilizacijos slinktį į po krikščionišką epochą, kai biblines moralines tiesas keičia subjektyvus moralės supratimas. Jis kritikavo „asmeninės ramybės ir gerovės“ siekį ir iškėlė klausimą: „Kaip tuomet turėtume gyventi?“
Šias idėjas O. Guinnessas plėtojo savo pirmojoje knygoje „The Dust of Death“ (1973), teigdamas, kad nei sekuliarusis humanizmas, nei 7-ojo dešimtmečio kontrkultūra nesuteikė žmogui tikros gyvenimo prasmės. Vėliau knygoje „The Call“ jis pabrėžė, kad žmogaus gyvenimo centras yra pagrindinis pašaukimas sekti Jėzų Kristų, suteikiantis prasmę visoms kitoms gyvenimo sritims.
Dokumentiniame filme „Truth Rising“ O. Guinnessas ir J. Stonestreetas aptarė gilėjančią Vakarų civilizacijos prasmės krizę. Pasak jų, visuomenės nuosmukio pasekmės šiandien jau aiškiai juntamos ne tik kultūriniu, bet ir asmeniniu lygmeniu. Kalbėdamas apie W. Wilberforce’ą, O. Guinnessas priminė, kad vergovė buvo panaikinta likus vos trims dienoms iki jo mirties, tačiau net paskutinėmis gyvenimo dienomis jis rūpinosi kitais ir dalijosi savo tikėjimu.
O. Guinnessas taip pat priminė F. Schaefferio mintį, kad „nėra nereikšmingų žmonių“, nes kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir turi reikšmę. Remdamasis misionieriaus Hudsono Tayloro posakiu, jog ištikimybė mažuose dalykuose yra didelis dalykas, jis ragino krikščionis nesivaikyti šlovės, garsenybių kulto ar heroizmo. Pasak jo, Dievas gali panaudoti net ir paprastų žmonių ištikimą kasdienį gyvenimą savo Karalystės tikslams įgyvendinti.
