Gegužės pabaigoje mirė vyriausias pasaulio kunigas Bruno Kantas (Brunas Kantas) iš Vokietijos Fuldos vyskupijos. Jam buvo 110 metų.
Vasario pabaigoje popiežius Leonas XIV padėkojo kunigui B. Kantui už „ilgus ištikimos ir atsidavusios kunigiškos tarnystės metus“. Kunigas mirė naktį iš gegužės 29-osios į 30-ąją. Kunigu jis buvo nuo 1950 metų.
Fuldos vyskupijos interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje vyskupas Michaelis Gerberis prisiminė, kad vos prieš kelis mėnesius turėjo garbę perduoti popiežiaus Leono XIV palaiminimą kunigui B. Kantui jo 110-ojo gimtadienio proga.
„Susitikimas su juo paliko man gilų įspūdį. Net ir sulaukęs tokio garbaus amžiaus jis išsiskyrė nuolankumu, gerumu ir dvasine gelme, kurie lydėjo visą jo kunigišką gyvenimą. Fuldos vyskupija su dideliu dėkingumu prisimena jo darbą ir tarnystę“, – kalbėjo vyskupas.
Kunigas Guido Pasanowas (Gvidas Pasanovas) iš Eichencelio-Lėšenrodo parapijos, kurioje B. Kantas gyveno iki mirties, teigė, kad bendruomenė neteko žmogaus, kuris daugelį metų buvo vienas parapijos ramsčių.
„Net ir pasitraukęs iš aktyvios tarnystės jis liko daugelio parapijiečių branginamas patikėtinis, ganytojas ir dvasinis vadovas. Esame dėkingi už viską, ką jis davė mūsų bendruomenei“, – pridūrė kunigas.
„Net ir pasitraukęs iš aktyvios tarnystės jis liko daugelio parapijiečių branginamas patikėtinis, ganytojas ir dvasinis vadovas. Esame dėkingi už viską, ką jis davė mūsų bendruomenei“, – pridūrė kunigas.
Kaip 2025 m. lapkritį skelbė katalikų naujienų portalas „Katholisch“, netoli Gdansko (istorinio Dancigo), dabartinėje Lenkijoje, gimęs B. Kantas apie kunigystę svajojo nuo devynerių metų. Jis buvo pradėjęs teologijos studijas, tačiau nacių režimas sužlugdė jo planus, pašaukdamas jį priverstiniams darbams ir karinei tarnybai.
Ketverius metus B. Kantas Rusijoje praleido kaip karo belaisvis, o vėliau vėl susitiko su į Vakarus pasitraukusia savo šeima.
1950 m. jis buvo įšventintas kunigu. Po dešimtmečius trukusios tarnystės jis gerokai sumažino savo veiklą. Būdamas 102 metų nustojo vairuoti automobilį, skelbta praėjusių metų lapkritį.
„Pastaraisiais metais jis jau nebeaukojo trečiadienio vakarų šv. Mišių su bendruomene. Tačiau kiek tik galėjo, lankė ligonius. Dabar to daryti jau nebegali“, – buvo teigiama pranešime.
Tuomet pats B. Kantas kalbėjo: „Kasdien manau, kad galiu mirti. Mirtis jau visai netoli.“
Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis spręsdavo sudoku galvosūkius, žiūrėdavo televiziją, skaitydavo laikraščius ir, žinoma, melsdavosi. „Malda išlaiko mane jauną“, – yra sakęs kunigas.
