Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje pradėtas svarstyti įstatymo projektas, kuriuo siekiama stiprinti kovą su smurtu mokyklose. Tačiau Prancūzijos katalikų vyskupai perspėja, kad kai kurios jo nuostatos gali turėti rimtų pasekmių religijos laisvei, išpažinties paslapčiai ir katalikiškam ugdymui.
Prancūzijos vyskupų konferencija pareiškė pritarianti valstybės pastangoms kovoti su psichologiniu, fiziniu ir seksualiniu smurtu prieš vaikus bei paauglius. Vis dėlto, jų teigimu, siūlomos priemonės neturėtų pažeisti pamatinių teisių ir laisvių.
Vyskupai mano, kad įstatymo projektas kelia grėsmę sąžinės laisvei, ugdymo laisvei ir religijos laisvei. Jų vertinimu, kai kurios siūlomos nuostatos peržengia kovos su smurtu ribas ir gali sudaryti sąlygas pernelyg plačiam valstybės kišimuisi.
Didžiausias susirūpinimas siejamas su įstatymo projekto 9 straipsniu. Jame numatyta pareiga pranešti apie smurto prieš nepilnamečius atvejus net tada, kai tokia informacija buvo gauta vykdant kunigiškąją tarnystę.
Be to, straipsnyje aiškiai nurodoma, kad šios pareigos negalima išvengti remiantis išpažinties paslaptimi. Būtent ši nuostata, vyskupų teigimu, tiesiogiai paliečia vieną svarbiausių Katalikų Bažnyčios sakramentinio gyvenimo principų.
Vyskupai mano, kad įstatymo projektas kelia grėsmę sąžinės laisvei, ugdymo laisvei ir religijos laisvei.
Prancūzijos vyskupai taip pat įspėja dėl numatomo valstybės kontrolės išplėtimo viešąjį finansavimą gaunančioms privačioms mokykloms. Jų nuomone, tai gali susilpninti katalikiškų ugdymo įstaigų savarankiškumą.
Vyskupai pažymi, kad šios naujos priežiūros priemonės galėtų atverti kelią didesniam valstybės kišimuisi į tokias sritis kaip moralinis ugdymas, emocinis ir lytinis ugdymas ar net krikščioniškosios antropologijos dėstymas.
Jie taip pat pažymi, kad pagal siūlomą tvarką valstybė galėtų taikyti administracines sankcijas mokykloms ir kraštutiniu atveju net nurodyti jas uždaryti, jei šios nesilaikytų nustatytų reikalavimų.
Katalikų Bažnyčia moko, kad išpažinties paslaptis yra absoliuti. Šis principas įtvirtintas Kanonų teisės kodekse ir Katalikų Bažnyčios katekizme, kuriame pabrėžiama, kad kunigas privalo visiškai saugoti per išpažintį sužinotą informaciją ir negali ja naudotis jokiais tikslais.
Siekdama priminti šio principo svarbą, 2019 metais Vatikano Apaštališkoji penitenciarija paskelbė specialų dokumentą. Jame teigiama, kad išpažinties paslapties neliečiamumas kyla iš dieviškosios teisės ir yra neatsiejamas nuo paties sakramento prigimties, todėl nepripažįsta jokių išimčių nei Bažnyčioje, nei civilinėje teisėje.
