Galų gale politikai pradeda kalbėti apie demografija. Deja, kol kas iš esmės tai tik kalbos. Nes nėra gilesnės priežasčių analizės, todėl ir sprendimai yra kosmetiniai arba visiškai priešingi, kaip kad nutiko priimant „veterinarinį“ moterų pagalbinio apvaisinimo įstatymo atveju.
Situacija Lietuvoje yra ypač grėsminga – valstybė, kaip žmonių bendrija, sparčiai nyksta, kasdien miršta daugiau nei gimsta po 52 žmones. Visi tikimės normalių pensijų senatvėje, tai ypač aktualu vienišiesiems. Kalbėsiu tik apie solidarumo principu paremtas SODROS pensijas, kur dirbantieji išlaiko nedirbančius. Nes nestabiliais laikais kaupiamasis pensijinis draudimas neturi didesnės prasmės.
Prognozuojama, kad norint išsaugoti tą patį pensijų ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), esant rodikliui, kai gimsta vienas vaikas vienai moteriai iki 2050 metų reikės arba apie 1,1 milijonų darbingų, iš esmės trečiųjų valstybių, imigrantų, arba pensijinį amžių kelti kone iki 75 metų. Šiuo atveju galimas darbo našumo augimas nedaug gelbės, nes jis mažai įtakoja pakeitimo normą. Nors vargu, ar darbo našumo augimas gali būti didelis, kai politologų išleidžiame tiek pat, kiek fizikų ir chemikų kartu sudėjus.
Europos Sąjungoje yra ne ką geriau – jai, esant dabartiniam gimstamumui, 2050 metais reikėtų apie 120 milijonų imigrantų iš trečiųjų šalių, greičiausiai atvykstančių iš Afrikos. Galima ieškoti būdų sušvelninti šį procesą pavyzdžiui sąskaita kitų valstybės išlaidų. Tačiau 2/3 biudžeto išlaidų sudaro išlaidos socialinei, sveikatos ir švietimo politikai, Reiškia jų reikės ieškoti ten.
Tačiau sveikatos sritis ne ką mažiau jautri visuomenės senėjimui, nes senesni žmones daugiau serga. Dabar nenagrinėsiu kuo mums grėstų 1.1 milijonų imigrantų iš trečiųjų valstybių atvykimas į Lietuvą, žinant, kad dėl prasto gimstamumo mūsų gali sumažėti milijonu…
Kokios priežastys lėmė demografinės politikos ES fiasko? Pagrindinė priežastis – vidutinis moters amžius kada gimsta pirmas vaikas augimas. Dabar jis yra 29 metai Lietuvoje (ES -30). Tai labai netoli to moters amžiaus, kai susilaukti vaiko, jau nekalbant apie antrą ar trečią, nebeįmanoma. Taigi prigimties dėsnių nepakeisi. Antra pagal svarbą priežastis – aukštas skyrybų skaičius. Kuo silpnesnė šeima, tuo mažiau vaikų, o ir gimę vaikai neturėdami teigiamo gyvenimiško pavyzdžio yra mažiau motyvuoti ateityje patys turėti vaikų. Tyrimai rodo, kad beveik pusė ES jaunimo planuoja gyventi be vaikų. Partnerystės be įsipareigojimų piršimas mažina santuokų skaičių.
O štai, kaip rodo tyrimai, teigiamą poveikį turi religingumas, santuokų skaičiaus augimas. Teigiamą, bet mažesnę įtaką turi socialinė efektyvi šeimos politika ir ekonominiai veiksniai.
Plika akimi matyti, kad pagrindinės demografinio nykimo priežastys yra kultūrinės ir pasaulėžiūrinės. Kol karjera bus didesnis prioritetas nei šeima, nebus rezultato. Kol LGBT ir kitokie propagandistai menkins vyro ir moters santuokas – nebus rezultato. Kol vaikai neturės gero pavyzdžio, kaip harmoningai, nesusivienodėjant, bet papildant vienas kitą, gyventi šeimoje turint mamą moterį ir tėtį vyrą – nebus rezultato. Kol mažamoksliai žaliųjų aktyvistai aiškins, kad Žemėje žmonių yra per daug, (nes pagrindinis klimato kaitos sukėlėjas yra žmogus) – nebus rezultato.
pagrindinės demografinio nykimo priežastys yra kultūrinės ir pasaulėžiūrinės.
Išvada aiški – reikėtų kuo greičiau atsikratyti išgalvotų LGBT, leftistinių ir kitokių antiprigimtinių nesąmonių, arba, kaip dažnai sako amerikiečiai, nebebūti komunistais. Tiesa, ši komunistinė ideologija turi receptą pensijų didinimui – senų žmonių eutanazija, kuri dabar pradedama taikyti ir probleminiams vaikams… Mažiau senolių, mažiau išlaidų… Vakarų civilizacija, sukurta krikščioniškų vertybių pagrindu, niekada tokių „išmįslų” nesiūlė. Atsakymas – reikia iš takelio grįžti į kelią. Komunizmas nieko gera pasauliui nedavė.
Vargu ar yra koks nors vidurio kelias. Tai tas pat, kaip sumaišyti liepsną su vandeniu – gausime tik į dausas keliaujantį garą.
Jeigu ryžtingai pakeisime požiūri į šeimą, tada ir socialinė politika gali tapti veiksmingu pagalbininku. Bus kiti rezultatai, jeigu valstybė padės jauniems žmonėms kuo greičiau sukurti šeimą, turint kur gyventi, palengvins buitį, ypač daugiau vaikų auginantiems, padės šeimoms, jau turint gausesnes šeimas, siekti karjeros ir t.t. Dar geresni rezultatai bus, jeigu vietoje 4 ar daugiau kartų išsiskyrusių nuomonės formuotojų ekranuose atsiras 4 ir daugiau vaikų šeimoje užauginusių Lietuvos piliečių. Kitaip laukia Lietuvos eutanazija. Bet aš tikiu mūsų Valstybės piliečių išmintimi.
