Šešioliktojo eilinio metų sekmadienio šv. Mišių Dievo žodyje skaitomas Jėzaus palyginimas apie kviečius ir rauges. Mokinių paprašytas Jėzus taip išaiškino šį palyginimą: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – Karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. Jas pasėjęs priešas – velnias“ (Mt 13, 37–39).
Tai labai svarbus palyginimas apie žmogaus likimą. Gyvendami šiame pasaulyje, turime galimybę rinktis: būti kviečio grūdu arba rauge – piktžole, būti Dievo Karalystės arba piktojo vaiku. Nuo mūsų laisvos valios priklauso, ką pasirinksime.
Dievas mums yra paskyręs kviečio grūdo likimą – apdovanojęs nemirtinga siela ir pakvietęs į amžinąją laimę Dangaus karalystėje. Tačiau Dievas nesukūrė mūsų robotais, bet davė laisvą valią rinktis gėrį arba blogį. Ką pasirinksime, tą ir turėsime.
Dievas mūsų prigimtyje yra įdiegęs palinkimą į gėrį, ir kai jį renkamės, mūsų sąžinė mus pagiria; jei renkamės blogį, sąžinė kelia nerimą. Pats blogiausias atvejis, jei žmogus savo sąžinę numarina ir, leisdamas savyje augti raugėms, nesulaukia sąžinės priekaištų.
Dievas mums yra paskyręs kviečio grūdo likimą – apdovanojęs nemirtinga siela ir pakvietęs į amžinąją laimę Dangaus karalystėje.
Dievas į mūsų širdis sėja Evangelijos sėklą, rodydamas kelią į laimingą amžinąjį gyvenimą. Kad nesuabejotume šiuo keliu, Jėzus net mirė už mus ant kryžiaus. Kai skaitome Šventąjį Raštą ar jo klausomės švęsdami Mišias ir girdimus žodžius priimame kaip mus skirtus, tuomet mes leidžiame kviečio grūdui augti mūsų širdyje.
Gėrio sėklą vaikų širdyse sėja tikintys tėvai. Geri tėvai, kurie pasirūpina ne tik vaiko auginimu ir išmokslinimu, bet ypač saugo vaikus nuo žalingos pasaulio įtakos ir moko daryti gera, yra brangiausia Dievo dovana.
Mūsų skaitomas Šventasis Raštas, taip pat ir kitos geros knygos mumyse sėja gėrio sėklas. Labai brangus geros sėklos sėjėjas yra „Marijos radijas“, kurio galime klausytis net vairuodami automobilį.
Tačiau netrūksta ir raugių sėjėjų. Tarp jų pirmoji vieta tenka informavimo priemonėms – televizijai ir internetui. Šios priemonės gali sėti ir gėrio sėklas mūsų širdyse – viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimo, ką norime matyti ir girdėti.
Mes nešiojamės labai veiksmingą raugių sėjėją – mobilųjį telefoną. Net jei neieškome jame raugių, mobilusis telefonas atlieka blogo sėjėjo vaidmenį, nes užvaldo mūsų dėmesį ir pavagia daug laiko. Tai labai pavojinga padėtis, nes piktasis pasinaudoja mūsų lengvapėdiškumu ir sėja į mūsų širdis piktžoles.
Žmogaus priešas velnias naudojasi moderniomis priemonėmis ir mus įtikinėja, kad nėra jokio dangaus nei pragaro, o tik šis gyvenimas žemėje. Įtikinėja, jog mes turime kuo sėkmingiau įsikurti šiame pasaulyje, kad reikėtų mažiau dirbti ir turėti, ko širdis trokšta.
Atkreipkime dėmesį į Jėzaus palyginime paminėtą svarbią detalę: žmogaus priešas sėja rauges „žmonėms bemiegant“ (Mt 13, 25). Kada žmogus miega? Mes miegame, kai nesimeldžiame, kai neskaitome Šventojo Rašto, kai retai naudojamės sakramentais, ypač Atgailos sakramentu ir Eucharistija. Mes miegame, kai tuščiai leidžiame laiką, kai mūsų dėmesio centre yra tik pramogos.
Melsdamiesi pasitikrinkime, koks pasėlis auga mūsų širdyse, ir ar nemiegame, leisdami žmogaus priešui velniui sėti piktžoles į mūsų širdis.
