Vienuoliai vyrai, remiantis Vokietijos ir Austrijos vienuolynų tyrimu, vidutiniškai gyvena maždaug penkeriais metais ilgiau nei vyrai, negyvenantys vienuolynuose. Ilgalaikis tyrimas pastarosiomis dienomis sulaukė didesnio dėmesio, nes praėjusį sekmadienį vienuolis benediktinas Davidas Steindlis-Rastas (Davidas Štaindlis-Rastas) atšventė 100-ąjį gimtadienį.
„Nėra paprasto ilgaamžiškumo recepto, pavyzdžiui, kasdien suvalgyti po obuolį ar tris pomidorus“, – Bažnyčios laikraščiui „Martinus“ sakė demografas Marcas Luy (Markas Lujus). Jis vadovauja vienuolynų tyrimui Austrijos mokslų akademijos (OAW) Demografijos institute ir jau daugelį metų tiria sveikatą bei gyvenimo trukmę.
Tyrimas prasidėjo nuo M. Luy diplominio darbo, parengto 1996–1998 m. Bamberge. Jame buvo tiriamas mirtingumas Bavarijos moterų ir vyrų vienuolynuose 1910–1985 metais. Nuo 2010 m. ilgaamžiškumo tyrimai buvo išplėsti – dabar analizuojama ne tik vienuolių gyvenimo trukmė, bet ir bendra jų sveikata.
Kaip pranešė Austrijos vienuolijų asociacija, sveikatos ir rizikos veiksnių apklausoje iki šiol dalyvavo 1 158 vienuoliai iš 16 vienuolinių ordinų Vokietijoje ir Austrijoje – 622 vienuolės ir 536 vienuoliai. Be to, mokslininkai analizuoja vienuolynų archyvų duomenis, įskaitant vienuolių gimimo, įstojimo į vienuoliją ir, jei taikoma, mirties datas.
Austrijos statistikos tarnybos „Statistik Austria“ duomenimis, 2025 m. gimusių mergaičių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 84,6 metų, o tos pačios kartos berniukų – 80,15 metų. Tačiau vienuolijų narių atveju šis 4,45 metų skirtumas beveik išnyksta – tyrimas parodė, kad vienuolių vyrų ir vienuolių moterų amžiaus mirties metu skirtumas siekia vidutiniškai tik vienus metus.
„Vienuolyne, pavyzdžiui, yra žmogus, atsakingas už mitybą“, – aiškino M. Luy. Pasak jo, prie ilgesnės gyvenimo trukmės prisideda aiški dienotvarkė, kurioje numatytas laikas darbui ir maldai, taip pat aiški gyvenimo misija. Todėl vienuolynuose vidutiniškai mažiau rūkančiųjų ir rečiau susiduriama su priklausomybėmis. „Jų pasitaiko ir vienuolynuose, tačiau gerokai rečiau nei už jų ribų“, – pridūrė jis.
Pasak M. Luy, labiausiai gyvenimas vienuolyne naudingas žemesnio išsilavinimo vienuoliams, nes čia nebelieka socialinių skirtumų, lemiančių galimybes gauti geresnę medicininę priežiūrą ar sveikiau maitintis.
Vis dėlto mokslininkas pabrėžė, kad vienuoliai nesirenka tokio gyvenimo būdo tam, kad gyventų ilgiau.
„Vienuoliai taip negyvena tam, kad gyventų ilgiau. Tai veikiau šalutinis tokio gyvenimo būdo rezultatas“, – papildė M. Luy.
