Aštuoniolikmetis prancūzas Maelis Le Lagadeca (Maelis Le Lagadekas) nusprendė ne tik piktintis socialiniuose tinkluose dėl vandalų sunaikinto kalno viršūnės kryžiaus, bet ir pats jį atstatyti.
Jaunas kraštovaizdžio tvarkytojo amato besimokantis prancūzas sulaukė dėmesio po to, kai pakeitė kryžių ant Aneto kalno viršūnės Ispanijos Pirėnuose. Daugiau kaip 3,4 tūkst. metrų virš jūros lygio iškilusio kalno viršūnėje stovėjęs metalinis kryžius prieš kelias savaites buvo tyčia nupjautas ir numestas į tarpeklį.
„Pasakiau sau, kad užuot, kaip visi socialiniuose tinkluose, tiesiog pykęs, imsiuosi veiksmų“, – portalui „Aleteia France“ aiškino vaikinas.
Sužinojęs, kad kryžius buvo nupjautas kampiniu šlifuokliu, jis nusprendė savo rankomis pagaminti naują. Iš tamsaus riešutmedžio jis pagamino daugiau kaip metro aukščio ir apie 35 kilogramus sveriantį kryžių. Į žygį jis leidosi nešdamasis ne tik kryžių, bet ir beveik 50 kilogramų kopimo įrangos.
Kartu su juo keliavo draugas, turėjęs labai mažai kopimo kalnuose patirties. Maelis visą kelią kryžių nešė pats, nenorėdamas, kad jo bendrakeleivis pervargtų.
Kelionė iki viršūnės truko apie 15 valandų. Jaunuoliui teko kopti per sniegą ir rūką, kentėti šaltį bei įveikti stačius kalnų šlaitus. Pasak pranešimų, pakeliui sutikti žmonės nustebę stebėjosi, kaip jis į kalną neša didžiulį medinį kryžių.
Kelionė iki viršūnės truko apie 15 valandų. Jaunuoliui teko kopti per sniegą ir rūką, kentėti šaltį bei įveikti stačius kalnų šlaitus.
Vienu metu, kai nuovargis darėsi vis sunkiau pakeliamas, jis prisiminė Kristų, nešusį kryžių į Kalvariją. Nepaisydamas stipraus pečių ir nugaros skausmo, jaunuolis nusprendė nesustoti.
„Nepalūžau dvasiškai nė akimirkos, – dalinosi jis. – Labai norėjau jį užnešti į viršūnę.“
Maelis nesiekia savęs pateikti kaip herojaus. Nors užaugo katalikų šeimoje, jis nelaiko savęs itin praktikuojančiu tikinčiuoju. Vis dėlto kalnų kryžius jis laiko svarbiu simboliu tiek tikintiesiems, tiek alpinistams.
„Tikintieji mano, kad kryžius saugo slėnį, – aiškino jis. – Alpinistams jis taip pat yra orientyras. Kopdami turime jį matyti, nes jis simbolizuoja tikslą, kurį sau išsikėlėme.“
Ši istorija sulaukė atgarsio ne tik Prancūzijoje. Net ir nereligingus žmones žavi jaunuolio pasirinkimas vietoj cinizmo rinktis atkūrimą, vietoj komentarų – veiksmą, o vietoj griovimo – simbolio atkūrimą.
Maelis taip pat ramiai kalba apie galimybę, kad naujasis kryžius ateityje vėl gali būti sunaikintas. Jei taip atsitiktų, jis sako, kad į kalną tiesiog reikėtų užnešti dar vieną.
Galbūt būtent todėl ši istorija įstringa atmintyje. Vaikino poelgis nebuvo bandymas galutinai nugalėti niokojimą. Jis reiškė atsisakymą susitaikyti su tuo, kad viskas baigtųsi griovimu.
