Ateik, Brangi Šventoji Dvasia, ištroškusi žemė šaukiasi Tavęs!
Kristaus Kraujas mūsų sielose šaukiasi Tavęs!
Mūsų troškimas sekti Kristumi ir mūsų kasdienis silpnumas šaukiasi Tavęs!
O Nesukurtoji Dovana, o Galingasis, Šventasis Dieve,
Kūrėjau ir Pašventintojau,
Dievo Galybės Dvelksme,
Tėvo Šlovės Spindesy,
Šventoji Tėvo ir Sūnaus Meile.
Tu atnaujini ir išlaisvini,
Tu išgydai ir pašventini,
Mūsų supratimą pranoksti,
Savo šviesa apšvieti,
Savo išmintimi apdovanoji,
Savo galybe sustiprini,
Mus džiaugsmu ir ramybe užlieji.
Ateik, nuženk, pasilik mumyse!..
Būk mūsų širdyse liepsnojanti Meilė Tėvui ir Sūnui,
Meldžiame, įvykdyk mūsų sielose savo išminties ir meilės stebuklus,
Atkurk mus savyje, maloningai gyvenk mumyse!
Dėkojame Tau, garbiname Tave,
Gėrimės Tavimi ir priimame Tave,
Brangi Šventoji Dvasia,
Tėvo ir Sūnaus Meile.
Nuženk!..
„Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios…“ (Apd 2, 1–4)
