Ispanų dailininkas Raulas Berzosa (Raulis Bersosa), sukūręs ne vieną Vatikano filatelijos darbą, pareiškė, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė idėjoms ar kompozicijoms kurti, tačiau jo kuriami vaizdai neturi sielos.
Gegužės 8 dieną Vatikanas išleido proginį pašto ženklą, skirtą pirmosioms popiežiaus Leono XIV išrinkimo metinėms paminėti.
Vatikano Miesto Valstybės pašto ir filatelijos tarnybos išleistame ženkle pavaizduotas popiežiaus portretas Pompėjos Rožinio Švč. Mergelės Marijos atvaizdo fone. Šios Dievo Motinos šventę Bažnyčia mini gegužės 8 dieną.
Pasak dailininko, Švč. Mergelė Marija žvelgia į popiežių Leoną XIV kaip motiniškos globos ženklas.
Interviu ACI Prensa R. Berzosa ne tik aptarė naująjį darbą, bet ir pasidalijo mintimis apie dirbtinio intelekto poveikį kūrybai.
Tai jau ne pirmas menininko iš Malagos bendradarbiavimas su Vatikanu.
Tai jau ne pirmas menininko iš Malagos bendradarbiavimas su Vatikanu.
2016 metais jis sukūrė paveikslą popiežiaus Pranciškaus 80-ajam gimtadieniui skirtam pašto ženklui, o 2019 metais – ženklą, skirtą popiežiaus kunigystės 50-mečiui.
R. Berzosa taip pat kūrė Vatikano Velykų pašto ženklus 2020, 2022 ir 2024 metais bei neseniai išleistą ženklą kompozitoriui Giovanni Pierluigi da Palestrina (Džovaniui Pjerluidžiui da Palestrina).
Naujasis pašto ženklas kainuos 1,35 euro, o jo tiražas sieks 45 tūkst. egzempliorių. Ženklai buvo atspausdinti Belgijoje, naudojant keturių spalvų ofsetinės litografijos technologiją.
Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto kuriamus katalikiškus vaizdus, menininkas pabrėžė, kad sakralinis menas yra ne tik galutinis rezultatas, bet ir kūrybos procesas.
„Manau, kad sakralinis menas nėra vien galutinis vaizdas, kurį matome. Tai apmąstymų vaisius. Laikas ir pastangos suteikia kūriniui asmeninį menininko ženklą“, – dalinosi jis.
Pasak dailininko, dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai gali būti gražūs ar įspūdingi, tačiau dažnai atrodo lyg jau matyti anksčiau.
„Dirbtinis intelektas nejaučia ir neišgyvena to, ką vaizduoja. Menininkas kiekviename kūrinyje palieka dalį savęs“, – pabrėžė jis.
R. Berzosa taip pat sakė pastebintis „dirbtinio intelekto sukurtų vaizdų ir vaizdo įrašų antplūdį“, o kai kurie jų kuriami remiantis tikrų menininkų darbais.
„Mačiau, kaip mano paveikslai buvo „atgaivinti“ ir pradėjo judėti. Tai sukėlė dvejopą jausmą“, – prisipažino dailininkas.
Jo teigimu, dirbtinis intelektas dažniausiai kuria tai, kas labiausiai patraukia dėmesį – idealius veidus, dramatišką apšvietimą ar vizualiai įspūdingas scenas, tačiau daugelis jų atrodo panašiai.
Menininkas pažymėjo, kad per šimtmečius krikščioniškojo meno istorijoje susiformavo begalė skirtingų stilių ir kūrinių, o tai kontrastuoja su dirbtinio intelekto generuojamais vaizdais.
Pasak jo, religiniai atvaizdai nėra vien dekoracija – jie taip pat yra evangelizacijos priemonė, padedanti tikintiesiems priartėti prie Dievo ir geriau pažinti Evangelijos žinią.
„Naudojant dirbtinį intelektą kyla pavojus kurti pernelyg dirbtinius ar tuščius vaizdus, kuriuose sakralumas beveik virsta fantazija. Manau, kad žmogaus gebėjimas atskirti ir įvertinti čia išlieka esminis“, – teigė jis.
Dailininkas pridūrė, kad technologijos gali padėti kūrėjui, tačiau būtinas žmogaus jautrumas, leidžiantis suprasti, kuris vaizdas yra tinkamas.
Vis dėlto R. Berzosa pabrėžė nemanantis, kad technologijos yra meno priešas.
„Menininkai visais laikais naudojosi naujomis priemonėmis“, – aiškino jis.
Pasak dailininko, dirbtinio intelekto kuriami vaizdai gali padėti ieškoti idėjų, studijuoti apšvietimą ar rengti būsimas kompozicijas.
Tačiau didžiausia problema kyla tada, kai technologijos visiškai pakeičia žmogaus talentą ir individualų kūrybinį žvilgsnį.
„Dirbtinis intelektas gali sukurti tinkamų vaizdų, tačiau jiems vis tiek reikia menininko interpretacijos. Tinkamai naudojamas jis gali tapti svarbia šių laikų priemone“, – sakė R. Berzosa.
