„Rojaus kampelis, apsuptas pragaro“ – taip Gazos Ruože likusią krikščionių bendruomenę apibūdino Šventojo Sosto Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas kardinolas Claudio Gugerotti (Klaudijus Gudžerotis). Lapkričio 16–21 dienomis Šventojoje Žemėje viešėjęs dvasininkas pabrėžė, kad nepaisant tebesitęsiančios humanitarinės krizės nedidelė krikščionių bendruomenė išlieka vilties ir pagalbos šaltiniu karo išsekintiems gyventojams.
Per pastoracinį vizitą kardinolas lankėsi Jeruzalėje ir Vakarų Krante, o iš Jeruzalės lotynų patriarchato vaizdo ryšiu bendravo su Gazos Šventosios Šeimos parapijos klebonu kunigu Gabrieliu Romanelli (Gabrieliu Romaneliu). Pokalbyje dalyvavo ir Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala).
Gazos krikščionių bendruomenę C. Gugerotti pavadino „rojaus kampeliu, apsuptu pragaro, gyvuoju tabernakuliu, kuriame Kristaus buvimas atsiskleidžia per artimo meilės darbus vargingiausiems žmonėms“.
Interviu „Vatican News“ kardinolas P. Pizzaballa pažymėjo, kad Rytų Bažnyčių dikasterijos prefekto vizitas suteikia galimybę geriau pažinti vietos Bažnyčių gyvenimą, suprasti jų ganytojų patiriamus sunkumus ir įvertinti ateities perspektyvas.
Popiežiaus artumas kenčiantiems krikščionims
Jeruzalės lotynų patriarcho teigimu, popiežiaus Leono XIV ir Šventojo Sosto artumas krikščionių bendruomenėms ypač svarbus šiuo didelių kančių ir nežinomybės laikotarpiu.
C. Gugerotti taip pat aplankė Vakarų Kranto parapijas, kurių bendruomenės kenčia dėl besiplečiančių Izraelio gyvenviečių, išpuolių, turto konfiskavimo ir ypač darbo trūkumo, vis labiau apsunkinančio šeimų pragyvenimą.
Vis dėlto greta šios skaudžios tikrovės veikia platus solidarumo ir pagalbos tinklas, apie kurį viešojoje erdvėje kalbama gerokai rečiau. „Gėris nekelia triukšmo“, – priminė kardinolas P. Pizzaballa, atkreipdamas dėmesį į Bažnyčios išlaikomas mokyklas, senelių globos namus, neįgaliesiems skirtas įstaigas, priėmimo centrus ir katalikiškos labdaros organizacijos „Caritas“ veiklą.
Gazoje humanitarinė tragedija nesibaigia
„Padėtis tebėra labai sunki, nepaprastai sunki“, – lapkričio 16 d., prasidėjus kardinolo vizitui, kunigas G. Romanelli apibūdino karo išsekintų gyventojų, nebematančių aiškių ateities perspektyvų, kasdienybę.
Nors 2025 m. spalį įsigaliojusios paliaubos sumažino kasdien žūstančių žmonių skaičių, smurtas nesibaigė. „Net ir šios tragedijos akivaizdoje padėtis šiek tiek pagerėjo“, – pripažino dvasininkas, tačiau pridūrė, kad bombardavimai tebėra dažni, o sprogmenų skeveldros krinta netoli parapijos.
Daugiau kaip du milijonai Gazos Ruožo gyventojų gyvena itin sunkiomis sąlygomis. Trūksta geriamojo vandens, elektros beveik nėra, o ištisos šeimos naktimis turi tenkintis vien mobiliųjų telefonų šviesa.
Pastaruoju metu iškritę lietūs dar labiau pablogino padėtį. Vanduo užliejo palapines ir laikinus būstus, kuriuos neretai supa šiukšlės bei nuotekos. „Dešimtys tūkstančių šeimų neteko net to trupučio, kurį dar turėjo“, – pasakojo G. Romanelli. Humanitarinė pagalba Gazos Ruožą pasiekia, tačiau jos vis dar nepakanka būtiniausiems gyventojų poreikiams patenkinti.
Gazos Ruože likę 539 krikščionys
Nepaisant sudėtingų aplinkybių, nedidelė krikščionių bendruomenė ir toliau išlieka svarbia atrama vietos gyventojams. Gazos Ruože šiuo metu likę 539 krikščionys, kurių dauguma yra stačiatikiai. Katalikų, įskaitant vienuolius ir vienuoles, yra 105.
Šventosios Šeimos parapija toliau dalija geriamąjį vandenį, teikia medicinos pagalbą ir organizuoja švietimo veiklas. Prieš karą parapijos mokyklą lankė 300 vaikų, o dabar joje mokosi 1 020 mokinių. Pasak kunigo G. Romanelli, tai vienintelė dar veikianti mokykla. Ugdymui pritaikytos turimos patalpos ir vienas nuo sugriovimo išlikęs namas, o kitos krikščioniškos mokyklos buvo apgadintos, užimtos arba paverstos perkeltųjų gyventojų laikino apgyvendinimo vietomis.
Greta materialinės pagalbos svarbią vietą bendruomenės gyvenime užima ir dvasinė tarnystė. Parapijoje toliau švenčiama Eucharistija, kasdien vyksta Švenčiausiojo Sakramento adoracija, meldžiamasi, susitinkama su šeimomis ir lankomi ligoniai.
Ši veikla nenutrūksta nepaisant karo padaryto niokojimo ir vis stiprėjančio gyventojų, įskaitant musulmonus, noro išvykti iš Gazos. Kunigas G. Romanelli tokį pasitraukimą apibūdino kaip kartais savanorišką, tačiau vykstantį tarsi su į galvą įremtu ginklu – taip pabrėždamas aplinkybes, kuriomis žmonės priversti spręsti, ar palikti savo namus.
„Kasdien prisiliečiate prie gyvojo Jėzaus kūno“
Išklausęs Gazos parapijos klebono pasakojimo, kardinolas C. Gugerotti jo žodžius palygino su „Evangelijos lašais“, pabrėždamas ypatingą bendruomenės tarnystės reikšmę. „Kasdien prisiliečiate prie gyvojo Jėzaus kūno, ir būtent tokia yra Bažnyčios misija“, – kalbėjo jis, primindamas, kad Gazos krikščionys atpažįsta Kristų ne tik Eucharistijoje, bet ir vargstančiuose bei kenčiančiuose žmonėse.
Kardinolas taip pat paragino leisti humanitarinę pagalbą gabenantiems sulaikytiems sunkvežimiams pasiekti Gazos gyventojus. Kartu jis iškėlė artimo meilės svarbą kaip atsvarą neapykantai. „Joks tikėjimas negali Dievo vardu planuoti mirties“, – pabrėžė C. Gugerotti, o kreipdamasis į krikščionių bendruomenę pridūrė: „Iš tiesų šiuo požiūriu jūs esate mūsų tabernakulis.“
Šventojo Sosto atstovas patikino Gazos krikščionis, kad jis ir susitikime dalyvavę vyskupai jaučia artumą jų bendruomenei ir norėtų padaryti dar daugiau dėl žmonių, gyvenančių izoliacijoje bei itin sunkiomis sąlygomis.
„Vis dėlto kai kuriems žmonėms jūs esate išsigelbėjimas – be jūsų jie mirtų“, – pažymėjo kardinolas, išreikšdamas susižavėjimą bendruomenės liudijimu, įgijusiu reikšmę visam pasauliui. „Jūs tapote ikona visam pasauliui“, – pridūrė jis, taip pabrėždamas simbolinę Gazos krikščionių tarnystės reikšmę.
C. Gugerotti paprašė kunigo G. Romanelli perduoti asmeninį popiežiaus palaiminimą visiems žmonėms, su kuriais šis buvo susitikęs, kad jie pajustų visuotinės Bažnyčios artumą. „Mes jūsų nepamirštame“, – patikino kardinolas ir paprašė bendruomenės melstis už jį. Baigdamas pokalbį jis prisipažino esantis labai sujaudintas šio susitikimo ir jo prisiminimą išsaugosiantis kaip dvasinį peną.

Kardinolas: vien diplomatijos nepakaks
Kalbėdamas apie galimus konflikto sprendimo būdus, Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas P. Pizzaballa interviu „Vatican News“ dar kartą pabrėžė diplomatijos svarbą. Vis dėlto, jo įsitikinimu, nė viena pusė negali savarankiškai įveikti tokio masto krizės.
„Nemanau, kad egzistuoja vienas sprendimas, kurį kas nors galėtų įgyvendinti vienas“, – pažymėjo patriarchas, ragindamas sutelkti politikų, diplomatų, religinių bendruomenių, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos pastangas.
Diplomatija, pasak jo, gali atlikti esminį vaidmenį, tačiau ją turi lydėti konkretūs politiniai sprendimai ir visuomenės palaikymas. Be bendros atsakomybės net svarbiausios iniciatyvos gali neduoti laukiamų rezultatų.
Kardinolas C. Gugerotti pastoracinį vizitą Šventojoje Žemėje baigia lapkričio 21 dieną. Jo metu jis aplankė krikščionių bendruomenes ir svarbiausias šventoves, taip pat aukojo Mišias Apreiškimo, Kristaus Gimimo ir Šventojo Kapo bazilikose. Jeruzalės lotynų patriarchato teigimu, tai vietos, „kuriose buvo paskelbtas, įsikūnijo ir buvo įgyvendintas mūsų išganymo slėpinys“.






