REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Jaunimas Bažnyčioje ieško to, ko stokoja šiuolaikiniame pasaulyje

Ar tarp jaunų žmonių pastebimas tikėjimo atgimimas? Ko jie ieško, siekdami atrasti gilesnę gyvenimo prasmę? Šiuos klausimus lapkričio 18 d. Baltimorėje aptarė JAV vyskupai, susipažinę su naujo tyrimo apie jaunimo santykį su religija rezultatais.

Per JAV vyskupų konferencijos rudens susitikimą pristatytas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. jaunų katalikų religiją dabar laiko svarbesne nei prieš penkerius metus. Daugelis jaunuolių Bažnyčioje taip pat ieško bendruomenės, moralinių gairių ir stabilumo, kurio dažnai pasigenda nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Diskusijoje nagrinėtos jaunimo tapatybės paieškos, o Z kartai priklausantis universiteto sielovados darbuotojas pasidalijo asmenine tikėjimo patirtimi ir įžvalgomis apie jaunų žmonių dvasinius poreikius.

Jauniems katalikams religija tampa svarbesnė

Amerikos katalikų universiteto sociologijos profesorius Brandonas Vaidyanathanas (Brandonas Vaidjanatanas) pristatė 2026 m. tyrimo „Grožis ir tikėjimas“ („Beauty and Belief Survey“) rezultatus. Tyrimą universitetas kartu su visuomenės nuomonės tyrimų bendrove „Gallup“ atliko kovą ir balandį. Iš viso apklausta beveik 5 tūkst. suaugusių JAV gyventojų, tarp jų – 1 165 jaunuoliai nuo 18 iki 29 metų.

Tyrimas parodė, kad 64 proc. jaunų katalikų religija dabar svarbesnė nei prieš penkerius metus, o tarp vyresnių nei 30 metų katalikų taip teigė 41 procentas. Be to, 82 proc. jaunų katalikų, kurių tikėjimas sustiprėjo, nurodė, kad tam reikšmingos įtakos turėjo grožio patirtis religinėse erdvėse ar apeigose.

Tyrėjai pastebėjo ir kitą tendenciją: jauni katalikai dažniau nei vyresnieji save apibūdina kaip religingus, bet ne dvasingus. Taip save įvardijo 30 proc. jaunų katalikų, palyginti su 12 proc. vyresniųjų. Tuo metu 14 proc. jaunų katalikų save laiko dvasingais, bet nereligingais.

Dar vienas tyrimo rezultatas susijęs su ispanakalbių kultūrinės kilmės katalikais. Jie sudaro 58 proc. jaunų suaugusių JAV katalikų, palyginti su 29 proc. tarp 30 metų ir vyresnių katalikų. Vis dėlto jauni šios grupės katalikai Mišiose kas savaitę dalyvauja maždaug perpus rečiau nei kiti katalikai – atitinkamai 18 ir 33 procentai.

Profesorius taip pat pažymėjo, kad jauni žmonės labiau nei vyresni nei 30 metų apklaustieji trokšta priklausyti bendruomenei (33 ir 20 proc.) bei gauti moralinių gairių (26 ir 16 proc.). Ryšio su Dievu siekį nurodė atitinkamai 41 ir 40 proc. respondentų.

Bažnyčia – stabilumo atrama besikeičiančiame pasaulyje

Amerikos katalikų universiteto teologijos docentė Angela Franks (Andžela Franks) kalbėjo apie jaunimo tapatybės paieškas ir jų atveriamas galimybes bei keliamus iššūkius Bažnyčios evangelizacijai.

Savo pranešime ji rėmėsi sociologo Zygmunto Baumano „takiosios modernybės“ sąvoka, apibūdinančia šiuolaikinę visuomenę, kurioje pirmenybė teikiama lankstumui, kaitai ir nuolatiniams pokyčiams, priešingai nei ankstesnėse visuomenėse, labiau vertinusiose stabilumą ir pastovumą.

„Stabiliose visuomenėse savo tapatybę formuojame palaikydami ryšį su tvirtomis socialinėmis struktūromis, tačiau takiose visuomenėse tai padaryti gerokai sunkiau. Esame linkę nepasitikėti nusistovėjusiomis institucijomis. Todėl modernybėje tapatybės kūrimas tampa individualiu projektu“, – aiškino teologė.

Pasak jos, tapatybės politika siūlo aiškiai apibrėžtas tapatybes, kurias paprastai palaiko garsiai savo poziciją reiškiančios grupės. Tačiau tokias tapatybes dažnai lengva tiek priimti, tiek jų atsisakyti, be to, jos neretai būna paviršutiniškos.

A. Franks pažymėjo, kad vieniems žmonėms toks nuolat kintantis tapatybės formavimo procesas patinka, nes siejasi su laisve, tačiau kiti dėl jo jaučiasi nesaugiai.

Priminusi, kad tyrimas atskleidė jaunimo poreikį turėti moralines gaires, teologė pabrėžė, jog šiuolaikiniame pasaulyje daugelis ieško stabilumo.

„Todėl atsiranda stabilumo troškimas, ir tokiomis aplinkybėmis Katalikų Bažnyčia dažnai suvokiama kaip pati tvirčiausia institucija, kokią tik galima rasti“, – sakė ji.

A. Franks vertinimu, tai viena priežasčių, skatinančių jaunus suaugusiuosius atsiversti į katalikybę.

Bažnyčia išlieka tvirta, tačiau geba atsiliepti į pokyčius

Vis dėlto teologė pabrėžė, kad Bažnyčios, kaip visiškai nekintančios institucijos, suvokimas atspindi tik dalį tiesos. „Mūsų labai takios kultūros fone krikščionybė atrodo išskirtinai tvirta“, – pažymėjo ji.

Pasak A. Franks, krikščionybėje iš tiesų esama daug pastovių dalykų – dogmų, tradicijų, bažnytinės hierarchijos ir nustatytos liturginės tvarkos. Tačiau atsiradusi antikos pasaulyje ji daugeliu atžvilgių pati keitė nusistovėjusias struktūras, ypač žmogaus tapatybės sampratą.

Kaip pavyzdį teologė pateikė apaštalą Simoną Petrą, kuris buvo išvestas iš iki tol jo tapatybę apibrėžusių struktūrų, gavo naują vardą ir misiją. Panašų esminį gyvenimo pokytį patyrė ir Saulius, tapęs Pauliumi.

Kartu Bažnyčia priešinasi kraštutiniam nepastovumui, nes nesiekia naujovių vien dėl jų pačių. Jos užduotis – aiškinti Jėzaus Kristaus, kuris yra Tėvo apreiškimas, asmenį. Tačiau Bažnyčia nesilaiko ir kraštutinio nekintamumo: laikui bėgant, kylant naujiems klausimams, gilėja jos mokymo supratimas.

„Todėl turime Bažnyčios mokymo autoritetą, kuris, vadovaujamas Šventosios Dvasios, padeda veikti naujomis istorinėmis aplinkybėmis“, – aiškino teologė.

Ji ragino derinti geresnį psichologinį žmogaus supratimą su gilesniu Bažnyčios prigimties suvokimu. Pasak A. Franks, žmogaus gyvenimo pagrindas yra Trejybinis Dievas ir Jo patikima meilė, o Bažnyčiai suteikta dieviškoji pagalba, leidžianti jai išgyventi istorijos permainas.

Pranešimo pabaigoje teologė parodė XIII a. dailininko Džoto (Giotto) sukurtą mozaiką „Navicella“, kadaise puošusią senosios Šv. Petro bazilikos Romoje fasadą. Jos teigimu, kūrinyje Bažnyčia vaizduojama kaip tvirtas laivas neramiame, nuolat kintančiame pasaulyje, sekantis savo Viešpatį, kuris pats žengė į šį pasaulį.

Jaunimas trokšta artimo ryšio su Kristumi

Amerikos katalikų universiteto studentų sielovados darbuotojas Joshua Abando (Džošua Abandas), pats priklausantis Z kartai, vyskupams sakė neturintis nei skaidrių, nei statistinių duomenų. Vietoj jų jis norėjo pasidalyti savo tikėjimo augimo istorija ir jaunų žmonių, su kuriais dirba, dvasine patirtimi.

Z kartai paprastai priskiriami žmonės, gimę 1997–2012 metais.

J. Abando užaugo katalikiškoje šeimoje, kurios tėvai į JAV emigravo iš Filipinų. Nors nuo vaikystės pažinojo tikėjimo taisykles, artimas asmeninis ryšys su Kristumi jam ilgą laiką buvo svetimas.

Studijuodamas Džordžo Meisono (George Mason) universitete Virdžinijoje, jis įsitraukė į universiteto sielovados veiklą. Tikėjime augti jam padėjo bendraamžiai ir katalikiškos studentų evangelizacijos organizacijos „FOCUS“ misionieriai.

Ypač didelę įtaką padarė vienas dvasinių palydėtojų, kuris kasdien kantriai skirdavo laiko pokalbiams apie tikėjimą ir ragino jį gilinti santykį su Dievu.

Ilgainiui J. Abando pats pajuto pašaukimą tapti „FOCUS“ misionieriumi ir tarnavo viename pasaulietiniame Naujojo Džersio universitete.

„Vienas gražiausių mano, kaip misionieriaus, patyrimų buvo galimybė iš tiesų eiti kartu su žmonėmis“, – pasakojo jis.

Ši tarnystė, pasak jo, reiškė mokyti jaunus žmones melstis, skaityti Šventąjį Raštą, suprasti Evangelijos esmę, pažinti Mišių prasmę, melstis Rožinį ir kurti tikras draugystes, grindžiamas Kristumi.

Dabar dirbdamas Amerikos katalikų universitete jis susiduria su kitokiu iššūkiu. Nors dauguma studentų yra katalikai, jie jaučia poreikį giliau pažinti tikėjimą.

J. Abando atkreipė dėmesį į tyrimo išvadą, kad religija ar dvasingumu besidomintys jauni žmonės ieško gyvenimo krypties ir ramybės. Jis pastebėjo, kad nedidelėms bendraamžių grupėms vadovaujantys ir draugus pažinti tikėjimą skatinantys studentai pamažu įgyja drąsos patys dalytis Evangelija.

„Jiems reikia nuolatinio padrąsinimo. Taip, svarbūs palaikymo žodžiai, tačiau jie taip pat nori matyti kitus žmones, siekiančius to paties tikslo“, – kalbėjo sielovados darbuotojas.

Jis pasakojo, kad kiekvieną savaitę kartu su studentais bendrauja su kitais jaunuoliais universiteto studentų centre. Stebėdamas jų pokalbius su draugais, jis mato, kaip pamažu auga jų drąsa kalbėti apie tikėjimą.

„Ši karta yra labiau susijusi nei bet kada anksčiau – per socialinius tinklus ir visa kita. Manau, kad tai iš tiesų gražus dalykas. Tačiau kartu jie labai trokšta bendruomenės“, – pažymėjo jis.

Dirbtinio intelekto laikais jaunimas ieško to, kas tikra

Pasak J. Abando, viena išskirtinių Z kartos savybių – pasirengimas atvirai kalbėti apie savo pažeidžiamumą. „Tai karta, kuri nebijo būti pažeidžiama. Jie nori kelti sudėtingesnius klausimus ir kartais net pernelyg atvirai kalba apie savo išgyvenimus. Tačiau gražu tai, kad jie pasirengę tiesiogiai atverti širdį savo bendraamžiams“, – sakė jis.

Sielovados darbuotojo įsitikinimu, dirbtinio intelekto laikais jaunimas kaip niekada anksčiau ieško kažko tvirto, patikrinto, tikro ir apčiuopiamo. Jo teigimu, tai galima atrasti Bažnyčioje ir jos bendruomenėje.

Po pranešimų vyskupai diskusijos dalyviams pateikė keletą klausimų.

Majamio arkivyskupas Thomas G. Wenski (Tomas G. Venskis) svarstė, kad jei sekuliarizaciją galima suprasti kaip pasaulio paslapties ir dvasinio žavesio praradimą, naujas jaunimo susidomėjimas religija galėtų reikšti siekį šį žavesį atrasti iš naujo.

Arkivyskupas teigė tai pastebintis tarp jaunuolių, kurie renkasi tradicines lotyniškas Mišias ir atkakliai siekia jose dalyvauti.

„Jie ieško galimybės iš naujo atrasti tą žavesį, jei galima taip pasakyti, tą paslaptingą trauką, kurios Katalikų Bažnyčioje taip gausu“, – kalbėjo arkivyskupas.

Atsakydamas B. Vaidyanathanas pažymėjo, kad šiuolaikinėje visuomenėje paslapties ir dvasinio žavesio paieškos nuo tradicinės religijos persikėlė į kitas sritis, pavyzdžiui, Taro kortų praktiką, kuria domėjosi dalis tūkstantmečio kartos atstovų.

Tačiau dabar, kai sekuliarizacija tam tikru mastu stabilizuojasi, kyla klausimas, ar tradicinėse religinėse praktikose nebūtų galima iš naujo atrasti to, ko žmonės ieško kitur. „Ar tik nebūsime pernelyg skubotai atsisakę šių tradicinių formų?“ – svarstė profesorius. Jo teigimu, toks klausimas Z kartai kyla gerokai ryškiau nei ankstesnei, tūkstantmečio, kartai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte