Popiežius Leonas XIV gegužės 8-osios – savo išrinkimo metinių – popietę praleido Neapolyje. Atvykęs iš Pompėjų Dievo Motinos šventovės, Neapolio katedroje jis susitiko su kunigais, vienuoliais ir pasauliečiais, dalyvaujančiais arkivyskupijos sielovadoje.
Kalbėdamas susirinkusiesiems popiežius apmąstė Evangelijos pasakojimą apie prisikėlusio Jėzaus susitikimą su Emauso mokiniais ir išskyrė pagrindinį žodį – „rūpestis“.
„Mes, kaip tie mokiniai, dažnai einame savo keliu nesugebėdami suprasti istorijos ženklų, kartais esame nusivylę ir prislėgti problemų. Tačiau Jėzus keliauja su mumis ir mumis rūpinasi“, – sakė Leonas XIV.
Popiežius perspėjo, kad rūpesčio priešingybė yra aplaidumas ir nesirūpinimas. Jis kalbėjo apie „apleistas gatves“ ir situacijas, kuriose „apleidžiamas pats gyvenimas“, kai tampa sunku išsaugoti žmogaus orumą ir gyvenimo grožį.
Leonas XIV pažymėjo, kad tokių kontrastų gausu ir Neapolyje – „tūkstančio spalvų mieste“, kuriame tradicijos ir liaudies pamaldumas persipina su socialiniu pažeidžiamumu, skurdu, kančia ir „kruvinu smurtu“.
Pasak popiežiaus, tokiame kontekste sielovada turi įkūnyti Evangelijos žinią taip, kad krikščionių tikėjimas „neapsiribotų vien emocijomis, bet giliai persmelktų gyvenimo ir visuomenės audinį“.
Jis pripažino, kad tai nėra lengva užduotis, todėl ragino sielovadininkus pirmiausia rūpintis savo vidiniu ir dvasiniu gyvenimu – puoselėti santykį su Viešpačiu maldoje ir mokytis klausytis širdies.
Popiežius taip pat pabrėžė brolystės ir bendrystės svarbą Bažnyčioje.
„Klausykitės vieni kitų, eikite kartu, kurkite charizmų ir tarnysčių simfoniją ir taip raskite būdų, kaip pereiti nuo save konservuojančios pastoracijos prie misionieriškos pastoracijos, gebančios pasiekti konkrečių žmonių gyvenimą“, – sakė Leonas XIV.
Baigdamas popiežius paragino Neapolio sielovadininkus būti Kristaus liudytojais mieste, kuriame glaudžiai susipina tikėjimas, grožis, socialiniai iššūkiai ir žmogiškoji kančia.
