Prancūzijos vyskupai paragino katalikiškas sveikatos priežiūros įstaigas nedelsiant pasirengti galimiems teisės pokyčiams, kad jos galėtų atsisakyti atlikti eutanaziją ir teikti pagalbą nusižudant. Kaip tikimasi, nuo 2027 m. sausio ši praktika Prancūzijoje bus leidžiama, todėl vyskupai ragina įstaigas jau dabar peržiūrėti savo įstatus, chartijas ir vidaus taisykles.
Lapkričio 8 d., baigdami rudens plenarinę asamblėją Lurde, Prancūzijos vyskupai paskelbė laišką, kuriame pabrėžė, kad katalikiškos sveikatos priežiūros įstaigos turi „skubiai“ atnaujinti savo dokumentus. Tai leistų joms aiškiai įtvirtinti savo misiją ir, remiantis ja, atsisakyti teikti „pagalbą mirštant“.
Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja įstatymą priėmė liepos 15 dieną. Rugpjūčio 14 d. Konstitucinė Taryba paliko jį galioti su trimis aiškinimo išlygomis. Viena jų numato, kad sveikatos priežiūros įstaigos gali neteikti „pagalbos mirštant“, jei tai prieštarauja jų įstatams ar misijai.
Vyskupai ragina nedelsti
Aiškindami, kodėl būtina veikti skubiai, Prancūzijos vyskupai priminė Belgijos precedentą. Viena 2002 m. šios šalies eutanazijos įstatymo nuostata 2020 m. buvo panaikinta, be kita ko, argumentuojant netinkamu jos administravimu. „Todėl šį klausimą būtina spręsti itin kruopščiai ir kompetentingai“, – pabrėžė vyskupai.
Jie taip pat priminė Leono XIV žodžius, pasakytus Lurde per rugsėjį vykusį jo vizitą Prancūzijoje: „Neįmanoma mirties sukėlimo laikyti normaliu dalyku. Tai, kas teisėta, nebūtinai yra moralu.“ 2027 m. vyskupai ketina paskelbti išsamesnį doktrininį ir pastoracinį dokumentą, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, darbuotojams ir kapelionams.
Pirmoji asamblėja po Leono XIV vizito
Lapkričio 3–8 d. vykusi Prancūzijos vyskupų plenarinė asamblėja buvo pirmoji po popiežiaus vizito šalyje. Jos pradžioje perskaitytoje žinioje Leonas XIV paragino vyskupus apmąstyti vizito „pastoracinius vaisius“ ir toliau lydėti seksualinį smurtą bei prievartinę kontrolę patyrusius žmones.
Baigiamojoje asamblėjos santraukoje nurodoma, kad vyskupai patvirtino pagalbos sistemą žmonėms, kurie jau suaugę patyrė vyskupijų dvasininkų smurtą ar išnaudojimą. Ją numatoma pradėti įgyvendinti 2027 m. pirmąjį ketvirtį. Vyskupams savo veiklą taip pat pristatė Iniave vadovai – ši institucija rugsėjo 1 d. pakeitė anksčiau žalos atlyginimo klausimais dirbusią Inirr.
Bažnyčia rengiasi ir 2027 m. prezidento rinkimams
Artėjant 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimams, vyskupai pristatė pareiškimų, veiksmų ir apsilankymų „reikšmingose vietose“ planą, kurį ketinama įgyvendinti per rinkimų kampaniją. Bažnyčia pabrėžė norinti dalyvauti viešajame gyvenime, tačiau „nenurodydama, už ką balsuoti“.
Apie 80 už katalikiškąjį švietimą vyskupijose atsakingų vadovų vieną dieną praleido kartu su vyskupais. Prancūzijos Vyskupų Konferencija šį susitikimą pavadino „precedento neturinčiu ir istoriniu“.
Kardinolas: visuomenėje jaučiamas prasmės troškulys
Prancūzijos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Marselio kardinolas Jeanas-Marcas Aveline’as (Žanas Markas Avelinas), lapkričio 6 d. kalbėjo apie Prancūzijos visuomenėje jaučiamą „prasmės troškulį“ ir „gilaus teisingumo“ poreikį po kelias savaites trukusių demonstracijų ir smurto.
Baigiamojoje homilijoje kardinolas pabrėžė, kad visuomenei reikia „susitikimo aliejaus“ – gebėjimo „kalbėtis, diskutuoti ir svarstyti, gerbiant skirtumus ir atmetant smurtą“. Jo teigimu, būtent toks dialogas būtinas visuomenei, kurioje išlieka gilūs nesutarimai.
