Didelė ir nauja daugiau kaip 24 tūkst. Jungtinių Valstijų bažnyčias lankančių krikščionių apklausa rodo, kad daugelis jų mano, jog jų tikėjimas ir bažnytinis gyvenimas sustiprėjo po COVID-19 pandemijos.
Ataskaitą „Ši vieta man reiškia viską“ („This Place Means Everything to Me“) parengė organizacija „Tikėjimo bendruomenės šiandien“ („Faith Communities Today“) ir projektas „Pandemijos poveikio bendruomenėms tyrimas“ („Exploring the Pandemic Impact on Congregations“).
Remiantis daugiau kaip 80 konfesijų tikinčiųjų atsakymais, joje pateikiamas retas popandeminės Bažnyčios gyvenimo vaizdas iš tikinčiųjų, o ne dvasininkų perspektyvos.
Apskritai rezultatai rodo „iš esmės teigiamą vaizdą“ tarp tų, kurie vis dar lanko bažnyčią.
Tyrėjai nustatė, kad 64 proc. respondentų pamaldas lanko bent kartą per savaitę, o 21 proc. teigė tai darantys dažniau nei prieš penkerius metus.
Daugiau kaip 80 proc. nurodė, kad jų lankomumas per pastaruosius penkerius metus išliko toks pat arba išaugo. Tik 15 proc. pranešė apie sumažėjusį lankymą.
Rezultatai taip pat rodo reikšmingą naujų tikinčiųjų antplūdį po pandemijos – daugiau kaip trečdalis (38 proc.) teigė prisijungę prie dabartinės bendruomenės per pastaruosius penkerius metus.
Iš jų 69 proc. perėjo iš kitos bažnyčios, 22 proc. sugrįžo po ilgesnės pertraukos, o 8 proc. aplankė bažnyčią pirmą kartą.
Pagrindinė priežastis, kodėl nauji lankytojai pasirinko savo bažnyčią, buvo atitikimas jų įsitikinimams, vertybėms ir lūkesčiams – tai nurodė 63 proc. respondentų.
Pagrindinė priežastis, kodėl nauji lankytojai pasirinko savo bažnyčią, buvo atitikimas jų įsitikinimams, vertybėms ir lūkesčiams – tai nurodė 63 proc. respondentų.
Po 45 proc. respondentų nurodė jaukią aplinką ir pamaldų patirtį, o 44 proc. – konfesinę ar tikėjimo tradiciją.
Nuotolinės pamaldos taip pat išlieka svarbia Bažnyčios gyvenimo dalimi, nors pirmenybė vis dar teikiama dalyvavimui gyvai.
Trys ketvirtadaliai respondentų dažniausiai dalyvauja pamaldose gyvai, o apie 26 proc. reguliariai dalyvauja nuotoliniu būdu arba derina abi formas.
Tarp nuotoliniu būdu pamaldas stebinčių tikinčiųjų 46 proc. kaip priežastį nurodė patogumą. Kiti minėjo darbo grafiką, ligą, artimųjų priežiūrą, šeimos įsipareigojimus ar prieinamumo klausimus.
Tik 8 proc. teigė teikiantys pirmenybę būtent nuotolinėms pamaldoms.
Ataskaita rodo, kad nuotoliniu būdu pamaldas stebintys tikintieji dažnai yra labiau įsitraukę, nei gali manyti kai kurie Bažnyčios vadovai: 95 proc. teigė, kad meldžiasi ar medituoja pamaldų metu, 79 proc. seka pamaldų tekstus, o 71 proc. gieda kartu. Tačiau 64 proc. nurodė, kad tuo pat metu užsiima ir kitomis veiklomis.
Nuotolinėmis pamaldomis dauguma yra patenkinti – 87 proc. respondentų teigė esantys patenkinti arba labai patenkinti.
Finansinė parama ir savanorystė taip pat, panašu, atsigavo. Beveik visi respondentai (93 proc.) nurodė finansiškai remiantys savo bažnyčią, o 37 proc. teigė, kad jų parama per pastaruosius penkerius metus išaugo.
Pusė respondentų savanoriauja bent kartą per mėnesį, o 24 proc. teigė dabar tai darantys dažniau nei anksčiau. Maždaug kas penktas (19 proc.) nurodė savanoriaujantis mažiau.
Pandemija, panašu, daugeliui aktyvių tikinčiųjų sustiprino asmeninį tikėjimą. Daugiau kaip pusė (55 proc.) nurodė, kad jų tikėjimas sustiprėjo, o 57 proc. – kad išaugo jų dvasingumas.
Pandemija, panašu, daugeliui aktyvių tikinčiųjų sustiprino asmeninį tikėjimą. Daugiau kaip pusė (55 proc.) nurodė, kad jų tikėjimas sustiprėjo, o 57 proc. – kad išaugo jų dvasingumas.
Beveik pusė sakė jaučiantys stipresnį ryšį su savo bažnyčia (49 proc.) ir didesnį pasitikėjimą jos vadovybe (49 proc.) bei dvasine parama (48 proc.).
Dauguma respondentų taip pat teigiamai vertino savo bažnyčias: 84 proc. pritarė jų veiksmams pandemijos metu, o 49 proc. nurodė, kad jų bendruomenė iš pandemijos išėjo sustiprėjusi.
Vienas respondentas sakė, kad jo Bažnyčia yra „vilties, gydymo ir atsinaujinimo švyturys“, o kitas teigė: „Tapimas krikščioniu iš esmės pagerino mano gyvenimą.“ Dar vienas tikintysis pridūrė: „Ši vieta man reiškia viską.“
Tyrimas taip pat atskleidė kintančius ištikimybės Bažnyčiai modelius. Beveik pusė (46 proc.) respondentų teigė dažnai dalyvaujantys pamaldose ir kitose bažnyčiose, o 7 proc. save sieja su daugiau nei viena bendruomene.
Tyrėjų teigimu, žmonės, turintys daugiau nei vieną bendruomenę, paprastai yra mažiau įsipareigoję vienai konkrečiai bendruomenei, tačiau dalyvavimas kitose bažnyčiose nebūtinai silpnina ryšį su pagrindine bendruomene.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad šių rezultatų nereikėtų laikyti visapusišku visų amerikiečių religinės patirties atspindžiu.
Respondentai daugiausia buvo aktyvūs bažnyčias lankantys tikintieji, dažnai priklausantys didesnėms bendruomenėms, kurios geriau atlaikė pandemijos iššūkius.
Pagrindinis tyrėjas Scottas Thumma (Skotas Tuma) teigė: „Šie rezultatai atskleidžia besikeičiančius tikinčiųjų dalyvavimo modelius, kuriuos ne visada lengva pastebėti.“
Tiems, kurie išliko aktyvūs savo bažnyčiose, pandemija, panašu, tapo postūmiu stiprinti tikėjimą, didinti aukas ir ieškoti naujų būdų gilinti dvasinį gyvenimą.“
