Balandžio 12 d. Mišių Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje metu buvo pradėta pirmoji istorijoje Lietuvos pranciškono (Trečiojo ordino) beatifikacijos – Katalikų Bažnyčios mirusiojo pripažinimas palaimintuoju – byla.
Tai pirmas žingsnis, siekiant kunigą J. Pabrėžą paskelbti palaimintuoju.
Iškilmingoms Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos viceministras Andrius Nenėnas, beatifikacijos bylos postulatorius Vitalijus Kodis ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino dvasiniai asistentai.
Po Mišių Telšių vyskupas perskaitė dekretą, kuriame skelbia pradedantis Dievo tarno Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos bylą ir įteikė paskyrimus beatifikacinės bylos Tribunolo nariams: vyskupo delegatui kun. dr. Mariui Venskui, teisingumo gynėjui kan. dr. Algiui Genučiui, notarei Virginijai Mickutei OFS. Įgaliojimų įteikimą palydėjo audringi bažnyčioje susirinkusių tikinčiųjų plojimai.
„Beatifikacijos procesą iniciavo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija, atkreipusi dėmesį, kad net ir praėjus beveik dviem šimtams metų nuo J. Pabrėžos tarnystės, tikintieji iki šiol gausiai lanko jo kapą senosiose Kretingos kapinėse, meldžiasi ir liudija apie patirtas malones“, – teigia savivaldybė.
Beatifikacijos byla pradedama švenčiant popiežiaus Leono XIV paskelbtus ypatinguosius Šventojo Pranciškaus metus.
J. Pabrėža gimė 1771 metais, Vilniaus universitete mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. Buvo įsitraukęs į Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą.
Jis 1794 metais tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku, po dviejų metų įšventintas į kunigus. 1816 metais įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, kur gavo Ambroziejaus vardą.
Kunigavo Žemaitijos parapijose, daug keliavo – rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas.
Dalis Kretingos gyventojų laiko J. Pabrėžą šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių.
Lietuva turi du palaimintuosius – Jurgį Matulaitį ir Teofilių Matulionį.
