Pasaulio atmintyje pirmojo žmogaus nusileidimas Mėnulyje siejamas su Neilo Armstrongo (Nilo Armstrongo) ištartais žodžiais: „mažas žingsnis žmogui, bet didelis šuolis žmonijai“. Dabartinė misija į Mėnulį „Artemis II“ verčia iš naujo įvertinti šiandienos žingsnį ir leidžia suvokti, kiek esame nutolę nuo praeities bei kiek dar esame nuo ateities – taip pat nuo Marso, kuris šiandien jau laikomas nebe neįmanoma misija.
Paolo Nespoli (Paolas Nespoli), buvęs Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ASI) astronautas, kosmose praleidęs 313 dienų, yra vienas daugiausiai patirties turinčių europiečių. Susitikęs su popiežiumi Pranciškumi Vatikane jis yra diskutavęs įvairiomis temomis, įskaitant Žemės trapumą. 2011 m. Nespoli buvo tarp aplink Žemę skriejusių 12 astronautų, kurie tapo pirmaisiais pasaulyje, telefonu kalbėjusiais su Katalikų Bažnyčios vadovu – popiežiumi Benediktu XVI.
„Laba diena arba labas vakaras. Įsivaizduoju laikas kosmoso stotyje slenka kitaip?“ – klausė popiežius Pranciškus 2017 m „Astronomija mus priverčia susimastyti apie Visatos neaprėpiamumą ir kelia tokius klausimus: iš kur mes ir kur link mes judame“, – svarstė jis. Popiežius Pranciškus tuomet reto pobūdžio pokalbį pradėjo užduodamas filosofinį klausimą apie „žmogaus vietą Visatoje“.
Argentinietis popiežius mieste valstybėje tų metų spalį sėdėjo prie mažo stalo priešais platų televizoriaus ekraną, kuriame buvo matyti sklandantys mėlynus kostiumus vilkintys astronautai iš Amerikos, Rusijos ir Italijos. Tarp astronautų tuomet vėl buvo Nespoli. „Norėčiau, kad tokie žmonės kaip Jūs – teologai, filosofai, poetai, rašytojai – galėtų pakilti į kosmosą ir patyrinėti, ką reiškia būti žmogumi kosmose“, – sakė astronautas, o popiežius į tai atsakė linksėdamas ir šypsodamasis.
Šių metų balandžio 11 dieną Pavijoje (Italija) vykusiame „Innovation Week“ festivalyje Nespoli dalyvavo diskusijoje tema „Kodėl žmogus šiandien grįžta į Mėnulį?“, kur buvo keliami klausimai apie dabartinių misijų prasmę ir jų ryšį su ateities tikslais.
Paklaustas apie „Artemis II“ reikšmę, P. Nespoli teigė, kad tai visų pirma JAV projektas, turintis politinę, technologinę ir įvaizdžio reikšmę. Pasak jo, šios misijos tikslas glaudžiai susijęs su siekiu atgaivinti NASA prestižą ir parodyti technologinį pranašumą. Jis priminė, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, siekdama atgaivinti NASA veiklą, svarstė kelionę į Marsą, tačiau suvokus, jog tai kainuotų apie 500 mlrd. dolerių ir truktų bent 15 metų, politinė valia susilpnėjo.
Astronauto teigimu, nors prie projekto prisideda ir kitos šalys, įskaitant Italiją, gaminančią erdvėlaivio „Orion“ komponentus, misijos kontrolė išlieka visiškai JAV rankose. Jis pažymėjo, kad visuomenei nėra esminio skirtumo, ar vėliava būtų iškelta Mėnulyje, ar Marse, todėl tokios misijos dažnai turi ir simbolinį, reprezentacinį pobūdį. Pasak jo, tai galima palyginti su reklama, kurioje patrauklus vaizdas naudojamas siekiant kitų tikslų, nors pats vaizdas ir yra tikras.
visuomenei nėra esminio skirtumo, ar vėliava būtų iškelta Mėnulyje, ar Marse, todėl tokios misijos dažnai turi ir simbolinį, reprezentacinį pobūdį.
Vis dėlto, anot P. Nespoli, NASA suteikė šiai politinei užduočiai ir reikšmingą mokslinį turinį. Misija naudojama pasirengti būsimoms kelionėms į Marsą – testuojami erdvėlaiviai, astronautų gebėjimai ir autonominis veikimas. Jis aiškino, kad tiriama, kas nutinka nutrūkus ryšiui su Žeme, kai erdvėlaivis turi veikti visiškai savarankiškai. Tokios situacijos jau buvo ankstesnėse Mėnulio misijose, o dabar jos modeliuojamos ruošiantis tolimesnėms kosmoso misijoms. Astronautas taip pat pabrėžė simbolinę reikšmę – galimybę pažvelgti į Žemę iš naujos perspektyvos, kuri stipriai veikia visuomenės vaizduotę.
Kalbėdamas apie žmogaus troškimą tyrinėti, P. Nespoli teigė, kad tai yra ne tik instinktas, bet ir būtinybė. Anot jo, pažinimo siekis yra esminė žmogaus savybė, leidžianti tobulėti ir išskirianti žmoniją iš kitų gyvybės formų. Būtent šis siekis lėmė civilizacijos raidą ir žmogaus gebėjimą įsitvirtinti Žemėje.
Vis dėlto jis perspėjo, kad per didelis dėmesys Mėnuliui gali atitolinti tikslą pasiekti Marsą. Pasak jo, jei didžioji dalis išteklių skiriama artimesniems tikslams, gali taip ir nepavykti įgyvendinti tolimesnių planų.
Paklaustas, ką suprato apie žmoniją žvelgdamas iš kosmoso, astronautas atsakė kritiškai. Jo teigimu, žmonija tebėra susiskaldžiusi, o valstybės veikia kaip atskiri mikropasauliai, dažnai nepaisydami bendro tikslo. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kosmoso tyrinėjimai turėtų vienyti, o ne skirti.
„Turėtume tyrinėti kosmosą kaip žmonijos atstovai, o ne kaip atskiros valstybės. Iš kosmoso Žemė atrodo kaip viena visuma“, – sakė P. Nespoli. Jis pridūrė, kad Tarptautinėje kosminėje stotyje skirtingų šalių astronautai jaučiasi ne valstybių, o visos žmonijos atstovais.
Astronautas taip pat pažymėjo, kad iš kosmoso atsiverianti Žemė leidžia suvokti jos grožį ir trapumą. „Supratau, kad Žemė yra nuostabi ir kad tai mūsų visų namai. Turėtume dirbti kartu dėl žmonijos ir planetos ateities, tačiau bijau, kad tai gali likti tik chimera“, – sakė jis.
