Rusijos valdžios institucijos toliau rengia reidus į religines pamaldas okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose ir perspėja bendruomenes, kad neregistruotos bažnyčios bus nuolat trikdomos, jei nepaklus Rusijos įstatymams. Tikintieji teigia, kad pamaldos vyksta nuolatinės patikros ir uždarymo grėsmės sąlygomis.
Sausio 25 dieną Rusijos policija ir kariškiai surengė koordinuotus reidus dviejose evangelikų baptistų Bažnyčių tarybos bendruomenėse Krasnodono mieste okupuotame Luhansko regione. Pasak bažnyčios vadovų, dalis pareigūnų buvo ginkluoti automatiniais ginklais.
Pastorius Vladimiras Rytikovas pasakojo, kad pareigūnai įsiveržė į maldos namus pamaldų metu, liepė vyrams atsistoti ir užfiksavo kai kurių dalyvių tapatybes. Vėliau jis buvo nuvežtas į policijos nuovadą ir apklaustas dėl bendruomenės atsisakymo registruotis pagal Rusijos teisę.
Pasak pastoriaus, pareigūnai įspėjo, kad jei bendruomenė nesiregistruos, reidai bus kartojami per kiekvienas pamaldas. Tuo pačiu metu reidas surengtas ir kitoje baptistų bendruomenėje netoliese esančiame Teplės kaime, kur veikė su ekstremizmu kovojantis policijos padalinys.
Šie sausio reidai laikomi platesnės religinių bendruomenių kontrolės kampanijos dalimi okupuotose Ukrainos teritorijose. Nuo 2025 metų liepos iki gruodžio Donecko ir Luhansko srityse užfiksuoti mažiausiai septyni tokie įsiveržimai į pamaldas, daugiausia nukreipti prieš vadinamuosius Bažnyčių tarybos baptistus, kurie iš principo veikia be valstybės registracijos.
Po šių reidų penki religiniai lyderiai nubausti baudomis pagal Rusijos „antimisionieriškus“ įstatymus, kriminalizuojančius religinę veiklą be oficialaus leidimo. Okupacinė valdžia reikalauja, kad visos religinės bendruomenės registruotųsi pagal Rusijos teisę, o jų vadovai turėtų Rusijos pilietybę; su Ukrainos religinėmis struktūromis susijusios bendruomenės laikomos neteisėtomis.
Okupacinė valdžia reikalauja, kad visos religinės bendruomenės registruotųsi pagal Rusijos teisę, o jų vadovai turėtų Rusijos pilietybę.
Jungtinės Tautos ne kartą kritikavo religijos laisvės suvaržymus okupuotose teritorijose. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pabrėžė, kad niekas neturėtų būti baudžiamas ar sulaikomas vien dėl religijos praktikavimo, o religinės grupės turi turėti galimybę laisvai rinktis į pamaldas.
Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad reidai yra platesnės spaudimo kampanijos dalis, apimančios bažnyčių uždarymą ar konfiskavimą, Maskvai lojalių dvasininkų skyrimą ir atsisakančių paklusti dvasininkų sulaikymą. Buvę kaliniai liudija apie smurtą, izoliaciją ir psichologinį spaudimą tardymo metu.
Tarptautiniai stebėtojai įspėja, kad šie veiksmai rodo sistemingą nepriklausomo religinio gyvenimo slopinimą ir politinės lojalumo kontrolės stiprinimą. 2026 metų pradžioje šimtai bendruomenių jau registravosi pagal Rusijos teisę, tačiau kitos atsisako tai daryti, todėl tikintieji gyvena nuolatinėje nežinioje, o Rusijos pareigūnai atsisako paaiškinti, kodėl reiduose dalyvauja kelios valstybės jėgos struktūros.
