Seimo Laisvės frakcijai trečiadienį parėmus konservatorių kandidatą į eurokomisarus europarlamentarą Andrių Kubilių, palaikymą ekspremjerui reiškia visos trys valdančiųjų politinės jėgos parlamente.
„Laisvės frakcijos parlamente atstovai palaikys A. Kubiliaus kandidatūrą į Europos komisarus, jei ši būtų teikiama Seimui balsuoti“, – teigiama partijos išplatintame pranešime.
„Pastaruoju metu diskusijose dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK) buvo pernelyg daug dėmesio konkrečioms asmenybėms. Turime susigrąžinti prarastą laiką ir patvirtinę kandidatą susikoncentruoti į valstybės interesų gynimą siekiant užsitikrinti kuo reikšmingesnes būsimojo komisaro atsakomybes“, – frakcijos sprendimą komentavo jos seniūnas Vytautas Mitalas.
Parlamento Laisvės frakcija su europarlamentaru susitiko antradienį. Jo metu „laisviečiai“ sako akcentavę būtinybę produktyviai išnaudoti likusį derybų su EK vadove laiką tam, kad Lietuvai pavyktų užsitikrinti kuo reikšmingesnį portfelį tose srityse, kurios aktualios stiprinant Lietuvos konkurencingumą arba išnaudojant unikalią patirtį saugumo, Rytų politikos klausimais.
„A. Kubiliaus sukaupta ilgametė politinė patirtis ir autoritetas, iniciatyvos dėl Ukrainos atstatymo, tarptautinių ryšių tinklas gali būti išnaudoti tiek stiprinant Europos gynybinę sąjungą, kurį įgalintų, pavyzdžiui, bendrus oro gynybos projektų pirkimus, tiek paspartinant Ukrainos ir Moldovos narystę Europos Sąjungoje. Visa tai prisidėtų prie bendrijos, o taip pat Lietuvos saugumo siekiant su tuo susijusio portfelio“, – sako V. Mitalas.
Anot jo, Lietuva taip pat turėtų aktyviai pretenduoti į portfelius, susijus su konkurencingumo, skaitmenizacijos, energetinės nepriklausomybės užtikrinimo darbotvarke.
Kandidatūrai pritarė ir antradienio vakarą posėdžiavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio Seimo frakcijos.
Savo ruožtu opoziciniai socialdemokratai, „valstiečiai“, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime teigė A. Kubiliaus kandidatūros nepalaikysiantys.
Ekspremjero pavardė pradėta svarstyti, kai prezidentas Gitanas Nausėda nepalaikė konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros.
Šalies vadovas A. Kubilių vadino aktyviu ir nuosekliu politiku, o iš kovos dėl šio posto pasitraukusį užsienio reikalų ministrą – siauro profilio varžovu.
Lietuvos kandidatą į EK oficialiai siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti šalies vadovas ir Seimas, tačiau dar nėra aišku kada parlamentas galėtų balsuoti dėl šios kandidatūros.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra teigusi, jog galimas variantas, kad parlamentarai rinksis į neeilinė sesiją, tačiau, jo teigimu, balsavimas galėtų vykti ir prasidėjus Seimo rudens sesijai, rugsėjo 10 dieną.
Pats A. Kubilius savo kandidatūrą vertina atsargiai ir teigia, jog prioritetu laikytų portfelį, kuriame Lietuva turi išskirtinės patirties. Vienas iš tokių – plėtros.
Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente (EP) dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.
Po vasaros pertraukos Briuselyje numatyti kandidatų klausymai atitinkamos srities EP komitetuose.
Tuomet EP plenarinėje sesijoje bus balsuojama dėl visos Komisijos sudėties patvirtinimo.
