Pasaulinės ekonomikos nuosmukio grėsmė didėja, centriniams bankams sutelkus dėmesį į sparčiai augančios infliacijos mažinimą, ketvirtadienį perspėjo Pasaulio bankas, ragindamas vyriausybes padėti didinti pasiūlą, kad būtų sušvelninti augančių kainų keliami suvaržymai.
Infliacija visame pasaulyje auga sparčiausiai per pastaruosius dešimtmečius dėl pasiūlos apribojimų esant didelei paklausai, šalims atsivėrus po COVID-19 pandemijos. Padėtį dar labiau apsunkino Rusijos invazija į Ukrainą ir Kinijoje vis dar skelbiami karantinai.
Didieji centriniai bankai ėmėsi reaguoti į susiklosčiusią padėtį ir padidino skolinimosi išlaidas, kad atvėsintų paklausą ir sumažintų į viršų kopiančią infliaciją.
Visgi naujame dokumente Pasaulio banko ekonomistai perspėjo, kad šių veiksmų gali nepakakti aukštoms kainoms suvaldyti, todėl reikės dar daugiau didinti palūkanų normas, o tai savo ruožtu stabdys pasaulinės ekonomikos augimą.
Daugeliui šalių nepavyks išvengti recesijos, tačiau pasaulinis sulėtėjimas ir griežtėjanti pinigų politika „gali sukelti didelę finansinę įtampą ir sukelti pasaulinį nuosmukį 2023 metais“, rašoma dokumente.
Pasaulinis augimas smarkiai lėtėja.
Pagal šį scenarijų pasaulio BVP augimas sulėtėtų iki 0,5 proc. 2023 metais – vienam gyventojui tenkantis augimas sumažėtų 0,4 proc., o tai atitiktų techninį pasaulinės recesijos apibrėžimą.
„Pasaulinis augimas smarkiai lėtėja ir tikėtina, kad dar labiau sulėtės, nes vis daugiau šalių panyra į recesiją“, – sakoma Pasaulio banko prezidento Davido Malpasso (Deivido Malpaso) pranešime.
„Labai nerimauju, kad šios tendencijos išliks ir turės ilgalaikių pasekmių, kurios bus pražūtingos besiformuojančios rinkos ir besivystančių ekonomikų gyventojams“, – pažymėjo jis.
D. Malpassas paragino politikos formuotojus „nukreipti dėmesį nuo vartojimo mažinimo prie gamybos didinimo“.
Pasaulio bankas birželio pradžioje sumažino savo pasaulinio augimo prognozę iki 2,9 proc. – daugiau nei visu punktu mažiau nei sausio mėnesį skelbtoje prognozėje.
„Ne viskas yra tik blogai“
Indermitas Gillis (Indermitas Džilis), naujai paskirtas Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, teigė, kad jam didžiausią nerimą kelia tai, kad dėl sulėtėjimo ir pandeminės krizės „sustojo skurdo mažinimas“.
Visgi jis taip pat išreiškė tam tikrą optimizmą.
„Ne viskas yra tik blogai“, – teigė jis žurnalistams ir pažymėjo, kad dėl pastangų, įdėtų siekiant pagerinti ekonominę politiką ir valdymą prieš pandemiją, šalys gali geriau apsaugoti vargšus.
pasaulis dabar pasikeitė ir žinokite, aplink yra daug daugiau galimybių.
„Manau, kad atsidursime teisingoje pusėje, nes pasaulis dabar pasikeitė ir žinokite, aplink yra daug daugiau galimybių“, – sakė jis.
Blogiausias scenarijus, aprašytas ketvirtadienį paskelbtame pranešime, sukeltų išsivysčiusių ekonomikų recesiją ir staigų augimo nuosmukį besiformuojančiose ir besivystančiose ekonomikose.
„Pasaulio ekonomika dabar išgyvena didžiausią lėtėjimą po atsigavimo po nuosmukio nuo 1970 metų“, – teigia Pasaulio bankas.
„Esant tokioms aplinkybėms, net ir nedidelis smūgis pasaulio ekonomikai ateinančiais metais gali įstumti ją į recesiją“, – priduriama atsakaitoje.
