Nekaltas kraujas – pats blogiausias. Jo neatpirksi ir nepermaldausi.
Vakar atakuota Kijevo vaikų onkologijos ligoninė. Nacionalinė specializuota vaikų ligoninė „Okhmatdyt”. Kiek žinome, žuvo 6 metų berniukas, 13 metų mergaitė ir berniukas, dvi 31 ir 34 metų moterys, 42 metų vyras. Yra sužeistų.
Izraelyje Yad Vashem Holokausto aukų muziejuje yra vaikų memorialas. Ten skaitomi nužudytų vaikų vardai ir pavardės. Taip pat mažylių amžius. Ypatinga muzika, nuo kurios nepabėgsi, nepermaldausi. Tik šiurpus skausmas lankytoją smelkia. To nekalto kraujo nebeatpirksi.
Prieš daugiau nei dešimt metų pamačiau filmą „Everything is illuminated” (labai jį rekomenduoju), kurio istorinis veiksmo siužetas taip pat vyksta Ukrainoje, kažkur netoli Lucko – nacistų sunaikintame Trochimbrode (Sofievkoje). Sugrįžtama į žmonių sunaikinimo momentus. Ypatinga filmo aura – aukos nesiskundžia, nekaltina, kartu – neišduoda savojo Tikėjimo. Tačiau didžiausia ir deginanti bausmė kaltininkui – negalėjimas išpirkti savo kaltės. Tiesiog nėra kam atsiteisti.
didžiausia ir deginanti bausmė kaltininkui – negalėjimas išpirkti savo kaltės.
Taip ir čia. Net jei būtų vienokios ar kitokios ypatingiausiai svarios priežastys šiai agresijai – vaikų, mamų ir tėvų žūties jos niekada nepateisins, o užgims amžinu pasmerkimu. Deja, bet ir neatšaukiamu prakeiksmu.
Lygiai kaip dėl jaunų vyrų, besikaunančių mūšio lauke, žūčių. Ką pasakyti jų Motinoms? Motinoms, kurių vaikai žuvo gindami savo Tėvynę ir lygiai taip pat toms Motinoms, kurių vaikai buvo išsiųsti į šias broliškas žemes.
Šventajame Rašte Pakartoto Įstatymo knygoje rašoma: „Prakeiktas, kuris paima užmokestį, kad pralietų nekaltą kraują”. Visa tauta atsakys: „Amen”.
